Būsto statytojams trūksta ne pirkėjų, o sklypų

Statybos
Statybos
  © Bendrovės nuotr.

Per pastaruosius penkerius metus Vilniuje pastatyta daugiau kaip milijonas kvadratinių metrų gyvenamojo ploto – šis skaičius liudija smarkų rinkos atsigavimą. O pastarųjų dvejų metų rodikliai rodo netgi rinkos klestėjimą.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis atkreipė dėmesį, kad 2015–2016 m. rinka pradėjo atsigauti po krizės ir šiuo metu augimo tempai labai solidūs ne tik sostinėje Vilniuje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje.

„Proveržis labai aiškus. Pastaruosius trejus metus rodikliai augo. Žinoma, šie metai gali padaryti tam tikrų korekcijų, tačiau nėra nei išpūsto burbulo, nei kažkokių krizės požymių. Dėl to statytojai tikrai statė nemažai. Ar yra būsto perteklius? Nemanau. Paklausos kreivė priklauso ne tik nuo rinkos galimybių, bet ir nuo pasiūlos. Jeigu statytojai mažiau statys, žmonės neturės ką pirkti. Todėl norintys turėti gerus pardavimų rodiklius, vystytojai turi nuolat plėtoti naujus projektus“, – įsitikinęs R. Reginis.

Rinka traukiasi tik Kaune

Statistika rodo, kad praėjusiais metais Vilniuje buvo pastatyti 4322 nauji būstai (atitinkamai 2018 m. – 4373 nauji būstai). Kaune pernai pastatyti 836 nauji būstai (2018 m. – 997), o Klaipėdoje – 421 (2018 m. – 429).

Prognozuodamas šiuos metus, rinkos analitikas pastebi nedidelį kritimą Kaune. Tačiau Vilniuje rinkos augimo tempai tikrai nemažės – planuojama, jog per šiuos metus pirkėjams bus pasiūlyta 5200 naujų būstų.

„Tai – tik preliminarios šių metų prognozės, nes jau maždaug pusė būstų iš šio skaičiaus yra nupirkta arba rezervuota. Todėl naujų būstų gali būti pasiūlyta dar daugiau, o plėtotojai turi jau galvoti, ką siūlys kitais ar dar kitais metais“, – sakė R. Reginis.

Butų plotai mažėja

Statistika rodo, vystytojai nebestato butų didelėms šeimoms. Pavyzdžiui, vidutinis buto plotas praėjusiais metais siekė kiek daugiau nei 50 kv. metrų, kai, pavyzdžiui, 2004 m. vidutinis buto plotas buvo 64,4 kv. metro. Didesnės šeimos vis dažniau nusprendžia pirkti ne brangius didelio ploto butus, bet individualius namus. Pavyzdžiui, pernai sostinėje ir Vilniaus rajone pastatyta 817 individualių namų. Žinoma, į šią statistiką patenka tik namai, pastatyti kvartaluose. Pavieniai projektai, kurių yra tikrai daug, į statistiką neįtraukti, nes praktiškai nėra galimybių juos suskaičiuoti.

„Prognozuočiau, kad butų kainos šiais metais augs mažiausiai 6 proc., o pardavimai gerės. Vien dėl to, kad bus didesnė būsto pasiūla. Atrodytų, kad rinkai augti jau nebėra galimybių, tačiau anaiptol taip nėra. Šiandien vystytojams tikrai netrūksta pirkėjų. Kur kas labiau trūksta sklypų ir finansavimo projektams plėtoti“, – teigė bendrovės „Eika“ plėtros vadovas Martynas Žibūda.

Rinkos analitikai anksčiau sakydavo, kad per mėnesį Vilniuje parduoti 330 būstų – geras rodiklis. Šiandien skaičiuojama, kad per mėnesį parduodama apie 500 būstų.

„Tai nereiškia, kad pučiamas burbulas. Juk bankai taiko tikrai griežtas skolinimo sąlygas, atsakingai dirba priežiūros tarnybos. Klientų atrankos politika irgi pakankamai griežta“, – mano bendrovės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Paklausti, kokie kriterijai šiandien lemia būsto pasirinkimą, analitikai atsakė bemaž vienodai: vieta, kaina ir kokybė. Pirmieji du kriterijai nekinta jau daugelį metų, tik dėl trečiojo galima pasiginčyti, nes vieni pirkėjai labiau vertina vystytojo reputaciją, projekto išskirtinumą, taip pat būsto baigtumą.