Panevėžiui nuėmė istorinius pavalkus

Architektai tvirtina, kad kino centro „Garsas“ vietoje leistinas penkių aukštų pastatas neprivalo būti tokio paties dydžio kaip penkiaaukštis daugiabutis
Architektai tvirtina, kad kino centro „Garsas“ vietoje leistinas penkių aukštų pastatas neprivalo būti tokio paties dydžio kaip penkiaaukštis daugiabutis
  © „Sekundės“ archyvas

Išsaugotu senamiesčiu negalintį pasigirti Panevėžį dengusi daugiau nei 300 ha istorinės dalies teritorija sumažinta perpus – iki 147 ha. 

Tokį sprendimą priėmė miesto Tarybos dauguma, nors opozicija ragino klausimą atidėti ir kaltino, kad naujasis istorinės dalies specialusis planas pritemptas prie kino centro „Garsas“ vietoje suplanuoto Stasio Eidrigevičiaus menų centro. 

Nei vaizdingu senamiesčiu, nei pilimis ar kitais išskirtiniais turistus viliojančiais kultūros paveldo objektais negalinti pasididžiuoti Aukštaitijos sostinė Lietuvoje plačiai nuskambėjo, kai dar 2013-aisiais pasiskelbė sauganti milžinišką teritoriją – 314 ha. 

Tai reiškė, kad paveldosauginiai reikalavimai turėjo būti taikomi ne tik miesto centrinėje dalyje, bet ir toliau nuo jos, pokariu užstatytuose kvartaluose. Tokios didžiulės miesto istorinės dalies ribos, anuomet patvirtintos Panevėžio politikų, gerokai nesutapo su nurodytomis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte.

Pastarajame Panevėžio saugoma teritorija kur kas mažesnė. Savivaldybės užsakymu naują istorinės dalies ribų specialųjį planą parengusios vilniečių įmonės „Atamis“ projektų vadovės, architektės, urbanistikos ekspertės Giedrės Miknevičienės teigimu, Panevėžio istorinio centro ribos buvo keistos jau begalę kartų. 

„Gali atrodyti, kad tie specialistai, kurie rengdavo istorinės dalies planus, buvo nekompetentingi ar dar kas nors, bet tai turbūt vienintelė situacija Lietuvoje, kai buvo iš tiesų sunku nustatyti istorinės teritorijos ribas“, – savivaldybės tarybos posėdyje kalbėjo G. Miknevičienė.

 Unikalus miestas

Panevėžys, anot urbanistės, neturi aiškaus centro, aplink kurį kūrėsi miestas. Jis yra vienintelis iš šalies didmiesčių, kurį sudaro trys dalys: senasis Panevėžys, kuris formavosi dabartinės Senamiesčio gatvės kvartale, vėliau pastačius mūrinę Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, centru tapo aplinkui ją susikūrusi Mikolajevkos gyvenvietė ir galiausiai iškilęs naujasis Panevėžys su jo centru – Laisvės aikšte. 

Per amžius šios teritorijos, žyminčios Panevėžio istorinę raidą, gerokai pakito. Juolab kad sovietmečiu jos nebuvo registruotos kaip urbanistikos paminklas ir buvo perstatomos. „Kai visi Lietuvos istoriniai miesteliai buvo traukiami į sudarinėjamą urbanistikos paminklų sąrašą, Panevėžys nepateko. Jis įtrauktas daug vėliau“, – teigė G. Miknevičienė. 

Anot jos, nustačius 147 ha istorinę dalį, už jos ribų likę vertingi kultūros paveldo objektai ir toliau bus saugomi. „Neturi visa teritorija vos ne iki miesto pakraščių, kur yra kultūros paveldo objektai, būti saugoma kaip istorinė su atitinkamai keliamais reikalavimais“, – pabrėžė G. Miknevičienė.

Anot jos, naujasis specialusis istorinės dalies planas parengtas remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu ir jame nurodytais kriterijais. 

Įtarė stumiant SEMC 

Tarybos opozicija mano, kad naujasis specialusis planas buvo koreguojamas siekiant dokumentą pritaikyti prie SEMC projekto ir jau išduoto statybos leidimo. „Kodėl yra saugomas perimetrinis užstatymas nuo J. Masiulio knygyno iki buvusios mokytojų seminarijos, o į kitą Respublikos g. pusę jau perimetrinis užstatymas nesaugomas?“ – klausė Tarybos narė konservatorė Indiana Grigienė. 

Plano rengėjai patvirtino, kad politikei susirūpinimą sukėlusi gatvės dalis numatyta kaip laisvo planavimo teritorija.

„Ten, kur yra perimetrinis užstatymas, ten jis ir saugomas. O čia laisvo planavimo teritorija, nes išnykęs perimetrinis užstatymas. Mes irgi norime, kad čia jis atsirastų. Todėl šioje vietoje projektuojant pastatus pagrindinis tikslas turėtų būti, kad būtų daromas perimetrinis užstatymas“, – aiškino G. Miknevičienė. 

Tarybos narė, Žaliųjų partijos atstovė Gema Umbrasienė pareiškė, kad, anot jos, niekam ne paslaptis, jog laisvo planavimo teritorijos atsirado tam, kad būtų įteisintas SEMC pastatas, kuris yra suprojektuotas ir jam išduotas statybų leidimas.

„Ar neatrodo, kad šitos plytos atsiradimas prieštaraus šios teritorijos reikalavimams?“ – įtarė G. Umbrasienė. Taip pat opozicijai priklausantis judėjimo „Kartu“ atstovas Ričardas Bakanauskas nusistebėjo, kad specialiajame plane leistinas statinių aukštis nurodytas aukštais. 

„Labai įdomūs mato vienetai – ne metrai, ne pėdos, o aukštai. Nuo kada aukštingumą nustatinėjame aukštais?“ – klausė politikas. Pasak G. Miknevičienės, čia nėra nieko keisto – visoms laisvo planavimo teritorijoms galioja bendras reikalavimas, kad pastatai jose negali viršyti 5 aukštų, tačiau koks aukštis turėtų būti metrais, nustatoma jau konkrečiai projektuojant pastatą ir atlikus aplinkos analizę. Vadinasi, toje vietoje, kur dabar stūkso kino centras „Garsas“, leistini irgi penkių aukštų pastatai. 

Aukštas aukštui nelygu

Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialisto B. Pučkio teigimu, Panevėžio istorinėje dalyje numatytas ne vienas kvartalas – laisvo planavimo teritorija. „Tai vietos, kurios po karo užstatytos visuomeninės paskirties pastatais. Respublikos gatvėje – kino centras „Garsas“, buvusios apskrities viršininko administracijos pastatas, Santuokų rūmai, J. Urbšio gatvėje nauji pastatai. Tarpukariu ten stovėjo vieno aukšto pastatai, taip pat ūkiniai, sandėliai. Specialusis planas nurodo, kad šitose teritorijose galima projektuoti naujus pastatus, atsižvelgiant į architektūros įstatymus, ekspertų išvadas ir parengus projektinius pasiūlymus. Tai gali būti ir vieno, ir dviejų, ir visų penkių aukštų pastatai“, – aiškino B. Pučkis.

Anot jo, 2013 m. istorinės dalies specialiajame plane buvo numatyta, kad didžiulėje teritorijoje leistini 19 metrų aukščio pastatai, tačiau miesto bendrajame plane žymima, kad šitą teritoriją leistina užstatyti penkiaaukščiais. 

Pasak B. Pučkio, tai buvo esminė klaida – specialusis planas negali prieštarauti bendrajam. O gyvenamasis penkių aukštų namas nebūtinai bus toks pat, kaip tiek pat aukštų turintis visuomeninės paskirties. 

„Daugiabučių namų patalpų aukštis 2,5 m, o pridėjus po metrą cokoliui ir parapetams penkių aukštų namas bus 14,5 metro. Kultūros, mokslo paskirties pastatuose patalpų aukštis ne mažesnis nei 3,30 m, taigi penkių aukštų toks pastatas bus 18,5 m. Parodų rūmų pastate, kaip SEMC, kur reikės eksponuoti didelės apimties gobelenus, kaip Valdovų rūmuose, aukštas skulptūras, logiška, kad patalpoms reikalingas 4 m aukštis, taigi, toks penkių aukštų pastatas sieks 22 metrus“, – skaičiavo B. Pučkis.

Nematė priežasčių atidėti 

Taryboje kilus diskusijoms dėl koreguojamo Panevėžio istorinės dalies specialiojo plano, opozicija ragino klausimą atidėti ir plano projektą pateikti įvertinti Architektų tarybai. To politikų posėdžio pradžioje paprašė grupės „Išsaugoti „Garsą“ atstovai. Tarybos narys Petras Luomanas paragino ne atidėlioti, o balsuoti. 

„Tas Panevėžio istorinės dalies išplėtimas buvo nelogiškas. Siūlau pritarti specialiajam planui ir neieškoti nerealių priežasčių jį atmesti“, – pabrėžė politikas. Juolab kad, anot jo, specialiojo plano projektui pritarė jį vertinusios institucijos. Keturiolikai Tarybos narių balsavus už naująjį planą, aštuoniems prieš ir dviem susilaikius, Panevėžio istorinės dalies specialusis planas pakeistas.