Vyriausybė palaimino prieštaringai vertinamą naują medienos pardavimo tvarką

Miško kirtavietė
Miško kirtavietė
  © Kęstutis Vanagas / Fotobankas
BNS
2020-01-30 11:10

Nepaisydama gausios kritikos ir Konkurencijos tarybos bei Teisingumo ministerijos prieštaravimų, Vyriausybė pasitarime pritarė naujai medienos pardavimo tvarkai. Pagal ją pirmenybė įsigyti valstybinės medienos būtų suteikta Lietuvoje veikiančioms šalies ar užsienio įmonėms, perdirbančioms didžiąją dalį įsigytos medienos.

Aplinkos ministerija teigia, kad tai skatins investicijas ir naujų darbo vietų šalyje kūrimą.

Kritikai tikina, kad tvarka prieštarautų ES laisvo judėjimo principui, o apribojus pirkėjus iš užsienio smuks kainos ir Valstybinės miškų urėdijos pajamos.

Po trečiadienį pasitarime priimto sprendimo įstatymo projektas dar bus svarstomas ministrų kabineto posėdyje, o galutinį sprendimą priims Seimas.

Aplinkos ministerija siūlo, kad pirmenybė būtų teikiama medienos perdirbėjams, per paskutinius trejus metus panaudojusiems bent 80 proc. medienos ir Lietuvoje turintiems bent penkis darbuotojus. Be to, jie privalės neturėti pradelstų skolų, įskaitant šalies biudžetui ir „Sodrai“.

Anot projekto rengėjų, tokiu būdu mediena pagal ilgalaikes ir pusmetines sutartis būtų parduodama didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas kuriančioms įmonėms.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika BNS sakė, kad pirmumo tvarka būtų parduodama 40 proc. Lietuvos rinkai pateikiamos pačios vertingiausios medienos, o likusią dalį galėtų įsigyti visi pirkėjai.

Pasak ministro, reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus ir perdirbimo pajėgumų užtikrins, kad sistema negalės piktnaudžiauti tik perpardavinėti medieną norintys verslininkai.

„Kalbame apie tai, kad pirmiausia galėtų medienos įsigyti įmonės, kurios deklaruoja savo perdirbimo pajėgumus. Buvo keliama abejonių kažkada diskusijose, kad tos įmonės nusipirks visą medienos kiekį ir taps medienos perpardavinėtojais už brangesnę kainą. Tai netiesa, nes kalbame apie tai, kiek įmonių turi pajėgumų perdirbti. Tai atspindės jos darbuotojų skaičius, mokesčių sumokėjimas, gamybinių pajėgumų parodymai“, – pridūrė jis.

Su siūlomais įstatymo pakeitimais nesutinka Teisingumo ministerija, Konkurencijos taryba, Valstybinių miškų urėdija.

Jos teigia, kad projektas gali prieštarauti laisvam prekių judėjimo ES rinkoje principui, nauja tvarka gali būti vertinama kaip neleistina valstybės pagalba, todėl siūlo projektą derinti su Europos Komisija.

Tačiau, K. Mažeikos teigimu, įvertinant kitų šalių praktiką, nėra tikslinga derinti su Europos Komisija, nes tai nėra tiesioginė valstybės pagalba.

Ministro teigimu, taip pat planuojama numatyti pereinamąjį laikotarpį, kad įmonės galėtų prisitaikyti prie pakeitimų.

Medienos prekybos asociacijos vadovas Egidijus Kontrimavičius BNS anksčiau šį mėnesį sakė, kad naujas reguliavimas eliminuotų eksportuotojus ir užsienio perdirbėjus, o tai gali lemti 30 proc. kainų kritimą.

K. Mažeika teigė nesutinkantis su tokiomis prognozėmis.

„Aukcionuose dalyvauja apie 300 įmonių, ir susitarti... Didžioji dalis Lietuvoje yra perdirbėjai, eksportuotojų yra iki 10 proc., tai turbūt nėra lemiamas skaičius. Juolab kai žinome, kad užsienio šalys dotuoja žaliavos įsivežimą“, – sakė ministras.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.