Medienos sektoriaus krizė: tampame priklausomi nuo baltarusiško biokuro

Malkos
Malkos
  © SCANPIX
Arvydas Jockus | Alfa.lt
2020-01-24 06:34

Beveik metus tęsiantis medienos krizei, energijos išteklių biržos „Baltpool“ rengiamuose elektroninės prekybos aukcionuose dalyvaujančios įmonės nutraukia ilgalaikes sutartis ir dėl to praranda teisę prekiauti mediena. 

Šią žiemą beveik visas biokuras į Lietuvą yra įvežamas iš Baltarusijos. Vietinės lentpjūvės bankrutuoja, nes rinka užpildoma pigiomis baltarusiškomis lentomis.

Ilgą laiką kentėjusi nuo rusiškų dujų priklausomybės, Lietuva dabar tampa priklausoma nuo pigaus baltarusiško biokuro. Ekspertų nuomone, tokia padėtis nėra tvari ir potencialiai pavojinga.

Smarkiai krito medienos kainos

2018 m. pasiekusios per dešimtmetį nematytas aukštumas, medienos kainos tų metų pabaigoje pradėjo mažėti.

„Baltpool“ duomenimis, rąstinė mediena, iš kurios pjaunamos lentos, per metus atpigo 20 proc. O mediena, iš kurios gaminamas popiermedis, medžio plokštės ir biokuras, – 40 proc.

Energijos išteklių biržos „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis šį kainų mažėjimą lygina su „galingu sprogimu“.


„Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis

„Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis© Alfa.lt

„Kainos nėra rekordiškai žemos, istoriškai žvelgiant jos buvo ir žemiau nukritusios. Bet, turint omenyje, kad per dešimtmetį visos kainos gerokai pakilo, kritimas yra gana reikšmingas“, – Alfa.lt sakė V. Jonutis.

Didžiausią įtaką kainų mažėjimui, pasak V. Jonučio, padarė užsienio rinkose išaugusi medienos pasiūla.

„Europoje labai padidėjo menkavertės medienos kiekis dėl miškus užpuolusių kenkėjų. Šis reiškinys labai platus ir tikrai rekordinis. Dabar per vienus metus kai kuriose šalyse medienos kerta tiek, kiek per kelerius metus. Miškas kertamas kaip per gaisrą vien tam, kad stichija neišplistų. Aplinkosauga šių kirtimų neriboja, nes siekiama stabdyti miškus užpuolusio viršūninio žievėgraužio plitimą“, – pasakojo V. Jonutis.

Kenkėjų pažeista mediena yra prastesnės kokybės, tinkanti tik sumalti – popiermedžio, medžio plokščių, biokuro gamybai. „Šios medienos rinkoje atsirado daugiau ir atitinkamai labiau krito kainos. Juolab kad jos paklausa ribota“, – pastebėjo V. Jonutis.

„Baltpool“ prekybos vadovo nuomone, prastesnę medieną vežioti ilgesniais atstumais neapsimoka. Pradėjus kirsti miškus, Vokietijos ir Austrijos lentpjūvės užsikrovė mediena, atitinkamai Lietuvos lentpjūvės gauna mažiau užsakymų.

„Vežti mažesnės vertės daiktą per pusę Europos – brangu, todėl stengiamasi medienos produktus perdirbti vietoje“, – sakė V. Jonutis.

Įmonės nutraukia sutartis ir šalinamos iš aukcionų

Didmeninė valstybinės medienos prekyba Lietuvoje vykdoma per elektroninę prekybos sistemą, ją organizuoja „Baltpool“.

Elektroninėje erdvėje organizuojamuose aukcionuose gali dalyvauti visi pageidaujantys įsigyti valstybinės medienos.

V. Jonučio teigimu, kai kurios įmonės jau nutraukia anksčiau sudarytas sutartis. „Yra įmonių, kurios nebevykdo sutartinių įsipareigojimų. Iš jų atimama teisė prekiauti aukcione. Ir tai dažnas reiškinys“, – sakė V. Jonutis.

„Baltpool“ aukcionuose ilgalaikėmis (3–10 metų) sutartimis medieną perka apie 270 medienos perdirbėjų (nuperka apie 70 proc. parduotos medienos) ir apie 30 medienos logistikos ir prekybos įmonių (nuperka apie 30 proc. medienos).

Pagal ilgalaikes sutartis pirkėjai įsipareigoja iki 10 metų supirkti tam tikrą kiekį medienos, bet jos kaina nustatoma du kartus per metus vykstančiuose aukcionuose.

Sutartis sudarę pirkėjai dabar nebepajėgia parduoti produkcijos rinkose, kur analogiški produktai dėl kritusios žaliavos kainos gerokai atpigo. Tokio kiekio medienos, kurį planavo pirkti, joms nebereikia.

„Kai kurioms įmonėms net ir nukritusi kaina yra per aukšta, kad sėkmingai veiktų. Todėl jos masiškai nutraukia sutartis. Na, gal ne masiškai, bet tai tikrai dažnas reiškinys“, – pasitaisė V. Jonutis.

Medienos pramonė gamina žemos vertės produktus

„Baltpool“ prekybos vadovas dabartinę medienos sektoriaus padėtį apibūdina kaip neabejotiną krizę. Nors statybos Lietuvoje vyksta, statybinės medienos poreikis yra nepakankamas, kad laikytųsi paklausa.

„Jeigu Lietuvos medienos perdirbimo pramonė būtų labai aukšto lygio, gal su krize susidorotų lengviau. Mat kuo sudėtingesnės technologijos, tuo mediena labiau perdirbama. Tokia pramonė iš prastesnės medienos sugeba pagaminti aukštesnės vertės produktus. Bet Lietuvoje taip nėra. Todėl žaliavos kaina pasidaro ypač jautri“, – svarstė V. Jonutis.

Panašiai, pasak jo, yra naftos pramonėje. Kai kurios gamyklos sugeba iš naftos gaminti net veido kremą. Šioms įmonėms naftos barelio kaina nėra labai svarbi, nes galutinis brangus produktas matuojamas gramais.

„Medienos pramonėje panašiai. Jeigu įmonė daug investavo, ji kuria didžiulę pridėtinę vertę, žaliavos kaina nėra labai svarbi. Bet Lietuvos medienos pramonė nėra daug investavusi“, – mano V. Jonutis.

Per parą – 1 tūkst. vilkikų baltarusiško biokuro

Vienos didžiausių Lietuvos biokuro gamybos ir tiekimo bendrovės „Pusbroliai“ direktoriaus pavaduotojas Gintautas Juška Alfa.lt sakė, kad biokuro pirkimus Lietuvoje pastaruoju metu smarkiai sumažino, nes pirkti lietuvišką medieną ir perdirbti ją į biokurą neapsimoka. Geriausia dabar pirkti Baltarusijoje pagamintą biokurą.

„Pusbroliai“ šiuo metu didžiąją dalį produkcijos perka Baltarusijoje. Anksčiau įmonė Lietuvoje iš valstybinių ir privačių miškų įsigydavo 90 proc. biokuro.

Baltarusiškos medienos kaina yra kritusi 30–40 proc., tačiau G. Juška nemano, kad tam reikšmingos įtakos darė kaimyninėje šalyje padidėję sanitariniai kirtimai, dėl to išaugusi medienos pasiūla.

„Tiesiog Baltarusijoje padidėjusi medienos pramonė gamina daugiau biokuro, yra pagerėjęs susisiekimas geležinkeliu tarp Baltarusijos ir Lietuvos, galimybės pakrauti ir iškrauti produkciją“, – sakė G. Juška.

Baltarusija draudžia išvežti apvalią medieną, todėl jos daug perdirbama vietos įmonėse. „Jie neturi daug biokuro katilinių, daugiausia kūrena dujas, tai užverčia mediena Lietuvą, – sakė G. Juška. – Jie daug jos perdirba į lentas, gamybos procese lieka daug atliekų, kurias parduoda mums. Ir kaina jiems nėra labai svarbi, svarbiausia – parduoti.“

Lietuva nedraudžia išvežti apvalios ir kitos rūšies medienos, todėl, pasak G. Juškos, daug jos eksportuojama. „Apvalius rąstus krauna į konteinerius ir išveža į Kiniją. Mūsų vietinės lentpjūvės bankrutuoja, nes vietinė rinka užpildoma baltarusiškomis lentomis. Lietuviškai pramonei atsilaikyti yra nepaprastai sunku“, – sakė jis.

Vieną priklausomybę pakeitė kita

„Baltpool“ skaičiavimu, 2019 m. į Lietuvą galėjo būti importuota apie 30 proc. biokuro. „Tai iš tikrųjų yra daug, nes Lietuvoje per metus suvartojama apie 4–5 mln. tonų biokuro. Šiam kiekiui biokuro pagaminti yra sukurta visa pramonė. Dabar ši pramonė negali dirbti, nes nesugeba pagaminti už tokią kainą kaip baltarusiai. Vietiniai iš tikrųjų nedirba, negamina. Klausimas, kada jie nuspręs visiškai išeiti iš sektoriaus. Kainoms pakilus, teoriškai jie vėl galėtų sugrįžti. Bet veikiausiai taip nebus“, – svarstė „Baltpool“ prekybos vadovas V. Jonutis.

Įmonės „Pusbroliai“ direktoriaus pavaduotojas G. Juška teigia, kad į Lietuvą dabar vežama tiek daug biokuro, kad tai jau iš esmės pakeitė vietinę rinką. „Jeigu atsirastų koks nors embargas – Baltarusijos valdžia uždraustų medienos eksportą, Lietuvai kiltų sunkumų. Mums trūktų biokuro, nes mūsų biokuro gamintojai yra labai nusilpę. Įsivaizduokite, žiemos metu per parą į Lietuvą įvežama apie 1 tūkst. vilkikų biokuro. Jeigu šio srauto nebeliktų, iš kur kompensuotume trūkumą? Sugebėtume pagaminti, bet reikėtų laiko vėl atsigauti. Niekas to labai nesureikšmina, bet aš manau: jeigu vieną dieną baltarusiai užsuktų kranelį, mums būtų katastrofa.“

V. Jonutį verslo atskleisti skaičiai nustebino. Jo teigimu, 1 tūkst. biokuru pakrautų vilkikų per parą Lietuvai kaip tik ir užtenka. „Tiek mums ir reikia. Tai milžiniškas kiekis, nes visoje Lietuvoje yra instaliuota apie 1800 megavatų galios biokuro katilinių, joms per dieną reikia apie 800 sunkvežimių biokuro. Sunku tuo patikėti. Gal pirmadienį važiavo 1000, o trečiadienį – nė vieno?“ – svarstė V. Jonutis.

Dėl atpigusio biokuro šiemet Lietuvoje apie 15 proc. sumažėjo centrinio šildymo kainos. Tačiau V. Jonutis abejoja, ar ši tendencija tvari.

„Negerai, kai tampame priklausomi nuo pigaus baltarusiško biokuro, kad pinigai išvažiuoja iš valstybės. Man neramu, kad baltarusiškos medienos, sukėlusios medienos kainų kritimą Lietuvoje, srautas vieną dieną gali sustoti. Baltarusiškos medienos kainas lemia ne rinka, o valstybė. Išeitų, kad mes neturime svertų reguliuoti savo rinkos. Tai nėra gerai, nes tampame priklausomi nuo vieno šaltinio. Jau esame tai patyrę su kitomis kuro rūšimis“, – pastebėjo V. Jonutis.    

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, pastarąjį dešimtmetį gamtinių dujų dalis šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo, o biokuro atitinkamai didėjo. 

2020 m. sausį šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro 67,22 proc., gamtinės dujos – 30,24 proc.