Tyrimas: demokratijos kokybė pasaulyje ir toliau prastėja

Rinkimai
Rinkimai
  © Karolis Kavolėlis / Alfa.lt
Alfa.lt
2020-01-23 19:35

Naujausias portalo „The Economist“ sudarytas indeksas parodė, kad demokratijos visame pasaulyje, taip pat ir dalyje Europos, ir toliau mažėja.

Išleistas 2019 m. „The Democracy Index“ tyrimas parodė, kad demokratijos kokybė pasaulyje ir toliau prastėja, pasiekdama žemiausią tašką nuo šio indekso sudarymo pradžios 2006 m. – tik 5,7 proc. pasaulio gyventojų gyvena šalyje, kurią galima apibrėžti kaip „visišką demokratiją“, rašo portalas „Politico“.

Šis tyrimas įvertino 167 pasaulio valstybės pagal 5 kategorijas: rinkimų procesas ir pliuralizmas; vyriausybės veikla; politinis dalyvavimas; politinė kultūra; piliečių laisvės. Daugelį Vakarų Europos valstybių galima laikyti „visiškomis demokratijomis“, Norvegijai užimant geriausią poziciją. O dauguma Rytų ir Centrinės Europos valstybių yra laikomos „dalinėmis demokratijomis“ arba „hibridiniais“ režimais.

Laisvės ir demokratijos šalimi dažnai tituluojamos JAV iš „visiškos demokratijos“ 2016 m. nukrito iki „dalinės demokratijos“.

„Jeigu 2016 m. buvo laikomi populizmo išsivysčiusiose demokratijose iškilimo prieš status quo metais, 2019 m. galima didžiąja dalimi laikyti visuomenių sukilimo besivystančiame pasaulyje metais, – pranešime spaudai teigė tyrimo redaktorė Joan Hoey. – Abu šie atvejai išreiškė labiau piliečius įtraukiančio suverenumo ir geresnio politinio reprezentavimo norą ir kartu išnaudojo demokratijos atsinaujinimo galimybes.“

„The Democracy Index“ nustatė, kad Europos valstybėms 2019 m. „nepavyko žengti pirmyn“ demokratijos prasme, pabrėždami, jog kai kuriose valstybėse situacija galėtų būti daug  geresnė.

Lenkija, pavyzdžiui, pirmą kartą indekse nukrito žemiau už Vengriją dėl „valdančiosios konservatyvios-nacionalistinės „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos tęsiamų pastangų paversti šalį „neliberalia demokratija“, apribojant teisinės sistemos nepriklausomybę ir konsoliduojant žiniasklaidos kontrolę lenkų rankose“.



Pateiktas projektas numato nuobaudas, įskaitant galimą atleidimą, teisėjams, abejojantiems kurio nors savo kolegos paskyrimo teisėtumu (fakty.interia.pl)

Pateiktas projektas numato nuobaudas, įskaitant galimą atleidimą, teisėjams, abejojantiems kurio nors savo kolegos paskyrimo teisėtumu (fakty.interia.pl)

Panašiai Maltoje politinis skandalas dėl žurnalistės Daphne Caruanos Galizios nužudymo „atskleidė svarbų teisinės valstybės silpnumą ir nesugebėjimą tinkamai užtikrinti valstybės galių stabdžių ir atsvarų sistemą“, todėl ši valstybė buvo vienintelė Vakarų Europoje 2019 m., nukritusi iš „visiškos demokratijos“ į „dalinę“.

Prancūzija ir Portugalija pajudėjo į priešingą pusę ir šiais metais atnaujino savo „visiškos demokratijos“ statusą. Pasak tyrimo, sausio–kovo mėnesiais organizuoti prancūzų „nacionaliniai debatai“, atsakant į Geltonųjų liemenių protestus, paskatino politinį įsitraukimą ir sumažino socialinę įtampą šalyje. Portugalijoje pasitikėjimas politine sistema ir toliau augo „pasibaigus po finansinės krizės atėjusio taupymo periodo“.

Tyrime teigiama, kad Rumunija, kuri nuolat atsiduria ties apatine „dalinės demokratijos“ riba, praėjusiais metais padarė pakankamą pažangą po šalį sukrėtusių masinių protestų, antikorupcinio judėjimo susikūrimo ir gal aktyvaus dalyvavimo gegužės EP bei lapkričio prezidento rinkimuose.

„The Democracy Index“ atskleidė, kad bendra pasaulio demokratijos kokybė pasaulyje menksta, smarkiai rezultatams krentant Lotynų Amerikoje ir Užsachario Afrikoje bei kiek mažiau – Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

Tailande buvo užfiksuotas didžiausias progresas reitinge, o Kinijoje įvyko didžiausias kritimas. Šiaurės Korėja kaip ir anksčiau liko pačiame dugne.