Iškreiptas aukos pasaulis. Kaip jį pakeisti?

Likimo skriaudžiamieji
Likimo skriaudžiamieji

Jie skundžiasi gyvenimu, žmonėmis, aplinkybėmis. Prašo pagalbos ar patarimų. Naudojasi jūsų laiku, gailestingumu ir dėmesiu. Bet galiausiai vis tiek nieko nekeičia.

Vieniems aukos kelia užuojautą, kitus erzina. Kodėl taip vyksta? Ar aukos vaidmuo tikrai yra toks nekaltas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio?

Aukos kompleksas – tai atskira neurozės rūšis, klastingas elgsenos paternas, kuris atsispindo smulkiausiuose gyvenimo niuansuose. Žmogus su aukos sąmone perleidžia visą informaciją per mentalinį filtrą, kuris iškraipo jo realybės suvokimą taip, kad tam atrodo, jos viskas veikia prieš jį ir gyvenimo neįmanoma valdyti.

Psichologinis aukos portretas

Jeigu ilgam įstrigsite aukos vaidmenyje, jūsų asmenybė neišvengiamai įgaus jai būdingų bruožų. Dėl visų nelaimių bus kaltas kas nors kitas arba aplinkybės.

Aukos filosofiją lengva nusakyti trimis žodžiais: „Viskas prieš mane“. Auka būna ciniška, pesimistė, kartais ir žiauri. Ji pati nesugeba sau susikurti laimingo gyvenimo, ji slapta ar akivaizdžiai linki kitiems tų pačių blogybių, kurios teko jai.

Auka – tai visada neišsenkamas pasyvios agresijos šaltinis. Mat sveika agresija joje užblokuota. Ji visaip vengia nemalonių išgyvenimų ir nemoka aiškiai pasakyti, ko jai reikia. Tačiau visada suranda galimybę, kaip jai gauti tai, ko reikia, aplinkiniais keliais, pavyzdžiui, nepasakydama apie savo poreikius, bet laukdama, kol kiti pastebės ir juos patenkins. O jeigu nepatenkins arba duos ne laiku, tai ji kaltins kitus abejingumu, meilės stoka, skųsis, erzins.

Konstruktyvią kritiką auka suvokia kaip asmeninį įžeidimą. Ji nuolat reikalauja užuojautos ir dėmesio. Gali tai daryti ir nekaltomis užuominomis ir atviru emociniu šantažu arba perkeldama atsakomybę kitam.

Ji atsisako analizuoti ir gerinti savo gyvenimą, todėl kruopščiai filtruoja bendravimo ratą, kuri sudaro panašių pažiūrų žmonės. Pasaulis jai – bloga ir neigiama vieta. Jai patinka dalytis su kitais savo tragiškomis istorijomis.

Auka savo problemas mato nepaprastai didelėmis ir tragiškomis. Ji įsitikinusi, kad jos kančios yra išskirtinės. „Jeigu žinotumėte, ką man teko išgyventi, taip nekalbėtumėte!“ Ji nuolat suka galvoje skausmingus prisiminimus ir net tada, kai sekasi gerai, suranda kuo skųstis. Jokios jos problemų sprendimo perspektyvos ir alternatyvos jai neįdomios.

Žmonės, užmezgę artimus santykius su aukomis, dažnai pastebi, kad jaučiasi marionetėmis, valdomomis aukos. Auka – visada emocinis vampyras. Šio vaidmens dažnai imasi įvairios destruktyvios asmenybės ir sociopatai. Toksine auka manipuliatoriumi gali tapti bet kas: ir miela močiutė, ir paauglys, ir verslininkas, ir valdininkas biurokratas, ir net „dvasiškai nušvitę“ asmenys.

5 aukos komplekso privalumai

Jeigu auka tokia nelaiminga, o jos gyvenimas toks be prošvaisčių, tai kodėl ji nieko nekeičia? Pasirodo, toks statusas duoda nemažą antrinę naudą, kurios ji nenori prarasti. Kokie tie privalumai?

1. Galima neprisiimti atsakomybės už nieką.

2. Galima naudotis kitų dėmesiu ir užuojauta.

3. Kiti ją rečiau kritikuoja ir stengiasi nesuerzinti.

4. Turi daugiau šansų gauti tai, ko nori, nes dedasi nelaimingesnė už kitus.

5. Jai nelieka laiko nuobodžiauti, juk jos gyvenimas – ištisinė drama, ir visada būna dėmesio centre. Kasdien turi dėl ko pasiskųsti.

Kai auka kreipiasi į kitus patarimo, iš tikrųjų ji nori gauti tik patvirtinimą, kad kitas ja rūpinasi. Ji painioja gailestį su meile.

Jeigu esate paprastas žmogus, nesistenkite aukai suteikti psichologinės pagalbos. Net profesionaliems psichoterapeutams sunku dirbti su tokiais žmonėmis.

Kaip išeiti iš aukos vaidmens?

Pirmiausia reikia peržiūrėti savo aplinką, kad bendramintės aukos netrauktų jūsų atgal į nevaldomą gyvenimą be džiaugsmo. Bendraukite su aktyviais ir atsakingais žmonėmis.

Kad patys taptumėte aktyviais ir atsakingais, pradėkite nuo dviejų paprastų pratimų: kalbėkite savo vardu ir taikykite dėkingumo praktiką.

Pavyzdžiui, teiginį „tu mane pykdai“ pakeiskite „Aš pykstu, kai tu taip kalbi ar darai“. Ir kiekvieną dieną prieš miegą sudarykite mintyse 10 punktų sąrašą, už ką turite būti dėkingi . Dėkingumas yra paprastas ir veiksmingas būdas priminti sau apie tai, kad gyvenimas nėra toks blogas, kaip atrodo.

Žmonės aukomis negimsta, o jomis tampa. Aukos kompleksas susiformuoja nelaimingoje vaikystėje. Jeigu vaikas neturėjo kito pasirinkimo, jam teko gyventi pagal svetimas taisykles, tai suaugęs žmogus gali pats nuspręsti, ar likti jam auka, ar pačiam prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir laimę, rašo portalas „Econet“.