Teisme aiškėja Trispalvės alėjoje sulaikytos mokytojos istorijos paslaptys

Astra Genovaitė Astrauskė
Astra Genovaitė Astrauskė
  © Youtube.com

Sausio pradžioje buvusioje K. Škirpos alėjoje, dabar turinčioje Trispalvės vardą, sulaikytos mokytojos Astros Genovaitės Astrauskės istoriją ėmė nagrinėti teismas. Į jį kreipėsi ne policija, bet pati pedagogė, prašanti grąžinti paimtą vėliavą ir pripažinti, kad jos sulaikymas, daiktų paėmimas buvo neteisėti.

Teisėsaugos dėmesio A. G. Astrauskė sulaukė sausio 3 d. vakarą Trispalvės alėjoje, anksčiau vadintoje K. Škirpos alėja. Pastaroji alėja dėl pakeisto pavadinimo sukėlė aštrias reakcijas visuomenėje ir kaltinimus nusikaltimais prieš K. Škirpos asmenį ir Lietuvos istoriją.

Sausio 3. po 18 val. Trispalvės alėjoje buvo rengiama akcija K. Škirpai pagerbti, tačiau į ją susirinko tik keturi asmenys, uždegę žvakutes, nors apie planuojamą akciją skelbta socialiniuose tinkluose. Į įvykio vietą atvykusi policija sulaikė Lietuvos vėliava mojavusią A. G. Astrauskę ir išsivežė.

Abi pusės šio įvykio versijas pateikia skirtingas – mitingo organizatorių ir dalyvių aplinkoje kelta versija, kad A. G. Astrauskė buvo sulaikyta nepagrįstai, vežta į policiją kartu su koviniais šunimis, o dėl policijos veiksmų jai vėliau prireikė medikų pagalbos. Policija teigia, kad A. G. Astrauskė nevykdė teisėtų policijos pareigūnų veiksmų, įžeidė jų garbę.

A. G. Astrauskė į teisėsaugos ir visuomenės akiratį buvo papuolusi 2019 m., kai dažais apliejo Lukiškių aikštėje stovėjusį „Laisvės kalvos“ maketą.

Vėliavą grąžins, kai ras savininką

Trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas ėmėsi nagrinėti A. G. Astrauskės sulaikymo istoriją, tačiau kiek netikėtu kampu – į teismą kreipėsi ne policija, bet pati mokytoja, kartu su advokate Egidija Belevičiene bandanti įrodyti, jog pareigūnų procesiniai veiksmai – sulaikymas, apžiūra ir daiktų paėmimas – buvo neteisėti, o paimta vėliava turėtų būti grąžinta A. G. Astrauskei.

Pati mokytoja į teismą neatvyko, kadangi iki šiol turi nedarbingumą, tačiau į teismo posėdį susirinko gausus žiūrovų būrys, tarp kurių buvo ir Seimo narys Naglis Puteikis.


Į teismo posėdį susirinkę žiūrovai

Į teismo posėdį susirinkę žiūrovai© Dominykas Griežė

Advokatė E. Belevičienė teigė, kad nei ji, nei jos klientė iki šiol nesulaukė informacijos iš policijos, kuo nusikalto A. G. Astrauskė, be to, ir vėliavos likimas nėra žinomas. Tačiau policijos atstovas Leandras Pocius sakė, kad paimta vėliava bus grąžinta, kai paaiškės, kas yra jos savininkas.

„Mes negalime konstatuoti, kad tai buvo Astrauskės vėliava. Kai bus pateikti įrodymai, kad Astrauskė yra savininkė, bus vėliava grąžinta“, – teigė L. Pocius.

Vėliava stovėjo ar mėtėsi numesta?

Policijos atstovas teisme teigė, kad įvykio metu netgi kilo klausimų, ar su vėliava nebuvo nepagarbiai elgiamasi. „Atvykus pirmam ekipažui vėliava buvo numesta į krūmus. Mūsų nuomone, buvo išreikšta nepagarba Lietuvos valstybės vėliavai“, – sakė L. Pocius.

Tačiau teismui ėmus peržiūrėti įvykio vietoje darytus vaizdo įrašus paaiškėjo, kad policijos atstovas gali klysti ar sąmoningai meluoti – viename policijos ekipaže nufilmuotoje vaizdo medžiagoje girdėti, kaip į įvykio vietą atvykusios dvi policijos pareigūnės, kalbėdamos su kolegomis, teigia, kad vėliavą rado įsmeigtą į žemę.

„Jiems viskas vienodai, jiems viskas galima. Jie tiesiog stovi vietoje ir nieko nežino. [...] Nežinau, kaip dar prie jų prikibti“, – apie šalia vėliavos stovėjusius asmenis kalbėjo pareigūnės.

Šią vėliavą paėmė ir ėmė mojuoti vėliau įvykio vietoje pasirodžiusi A. G. Astrauskė. Iš vaizdo įrašų nematyti, ar prieš tai vėliava stovėjo, ar išties mėtėsi krūmuose.

Anot L. Pociaus, policija į įvykio vietą atvyko domėdamasi, ar susirinkę asmenys nekelia pavojaus visuomenei. „Ne žiema, gali gaisrai kilti, domėtasi visuomenės saugumo prasme“, – kodėl uždegtos žvakutės sudomino pareigūnus, pasakojo policijos atstovas.

Policijos komisariate – emocinė krizė

Teisme taip pat buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, darytas policijos komisariate, į kurį buvo pristatyta A. G. Astrauskė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad moteris greičiausiai būtų buvusi paleista, jei būtų bendradarbiavusi su pareigūnais, tačiau A. G. Astrauskė nenorėjo parodyti rankinės turinio, kad pareigūnai įsitikintų, jog ji neturi draudžiamų daiktų.

Mokytojos daiktus pareigūnai apžiūrėjo jėga, o tuomet A. G. Astrauskę ištiko emocinė krizė – moteris ėmė verkti ir teigti, jog buvo suimta dėl savo tautybės. „Jūs mane niekinate tautiniu pagrindu. Abi rusės, aš lietuvė. Aš didžiulį skausmą jaučiu širdy, kad rusės mane, lietuvę, Lietuvos sostinėje laužė“, – ašarodama pareigūnams kalbėjo suimta moteris.

Nors pareigūnai neleido A. G. Astrauskei kalbėtis telefonu, iš vaizdo įrašo matyti, kad moteris kažkam skambino, guodėsi, o pašnekovas pasiūlė kviestis medikus ir rašyti skundą dėl pareigūnų. Šio patarimo mokytoja paklausė ir ėmė reikalauti pareigūnų iškviesti jai medikus. „Man stresas didelis, man rankos dreba“, – vaizdo įraše girdimi A. G. Astrauskės žodžiai.

Pareigūnai taip pat nesuvaldė emocijų. „Nemeluokit ir nešmeižkit, aš irgi galiu įsižeisti“, – pareiškė viena policijos darbuotoja, kai A. G. Astrauskė telefonu kažkam aiškino, kad buvo sulaikyta ir tampoma rusių dėl to, kad yra lietuvė.

Neatsakyti klausimai

Teisme peržiūrėti vaizdo įrašai sukėlė klausimų ne tik A. G. Astrauskės gynėjai. Kaip paaiškėjo, mokytoją į policijos komisariatą išvežusios pareigūnės teigė, kad ją sulaiko, tačiau policijos komisariate moteris „sulaikyta“ dar kartą.

Iš vaizdo įrašų taip pat matyti, kad, iš pradžių nepanorusi prisistatyti pareigūnėms, vėliau A. G. Astrauskė pasakė savo vardą ir pavardę. E. Belevičienė teigia, kad jos klientė prisistatė, todėl neturėjo būti sulaikyta, tačiau L. Pocius tikino, kad vien vardo, pavardės ir gimimo datos neužteko, be to, A. G. Astrauskė jau kartą buvo nepaklususi pareigūnėms, todėl formalus pažeidimas buvo įvykdytas.

Advokatė E. Belevičienė taip pat kėlė klausimą dėl sausio 4 d. policijos išplatinto pareiškimo, kuriame kalbama apie prevencinį sulaikymą. Anot advokatės, šio „sulaikymo“ formuluotė ir pagrindas kelia abejonių, jos klientei neleista kviestis advokatės.

Pasak E. Belevičienės, pareigūnai neturėjo pagrindo sulaikyti jos klientės. Ar advokatės skundas dėl pareigūnų veiksmų bus patenkintas, teisėja Jurgita Šėlienė ketina paskelbti sausio 27 d.