Dešimtys Vokietijos miestų ragina priimti daugiau pabėgėlių

Migrantai jūroje
Migrantai jūroje
  © SCANPIX
Alfa.lt
2020-01-14 22:53

Kol ES sumažino savo Viduržemio jūros gelbėjimo operacijų apimtis, o Graikija ir Italija sunkiai tvarkosi su jau jų šalyje esančiais atvykėliais, Vokietijos miestai reikalauja leidimo imtis iniciatyvos juos atsigabenti pas save.

Vokietijos portalas DW praneša, kad pirmadienį dešimčių Vokietijos savivaldybių koalicija pareikalavo kanclerės Angelos Merkel vyriausybės leisti jiems patiems imtis išgelbėtų Viduržemio jūroje pabėgėlių perkėlimo pas juos.

Kol ES pastangos pasiekti politinį sutarimą dėl efektyvaus pabėgėlių gelbėjimo ir perkėlimo stringa, tokių miestų kaip Potsdamo, Diuseldorfo ir kitų atstovai spaudos konferencijoje teigė, kad tai yra jų humanitarinė pareiga pakeisti nusistovėjusį migracijos politikos status quo.

„Mes būtume pasirengę priimti daugiau žmonių jei tik mums leistų, – žurnalistams teigė Potsdamo meras Mike‘as Schubertas. – Mes šiuo metu galime matyti „palaukime ir pamatysime“ politiką, o tai yra priešingybė veikimui.“

Balansavimo susitarimas

Pasak Vokietijos su integracija ir migracija dirbančių organizacijų, nuo pat A. Merkel sprendimo 2015 m. priimti į Vokietiją beveik 1 mln. perkeltų žmonių, jos vadovaujama vyriausybė ėmėsi vykdyti „balansavimo tarp integracijos skatinimo ir imigracijos kontroliavimo“ susitarimą, į pirmą vietą iškeliant jau esamų migrantų integraciją nei naujų atgabenimą.

Tačiau migracijos tematikai išliekant viena iš svarbiausių Vokietijoje ir dešiniesiems radikalams keliant vis didesnį šurmulį, A. Merkel vyriausybė padidino deportacijų skaičių ir net svarstė apie sustiprintos policijos pajėgas pasienyje stabdant nelegalią migraciją.

„Sustojusi“ Europa

Kiek kitokia situacija klostosi ES lygmeniu, kur įstatymų leidyba ties pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų yra iš esmės sustojusi.

Užsispyręs ES Dublino reglamentavimo laikymasis, kuris reikalauja prieglobsčio suteikimo procedūras pradėti atvykimo šalyje, užkrovė nemažą naštą tokioms valstybėms kaip Graikija, Italija, Ispanija ar Malta, kuriose sunkią kelionę per Viduržemio jūrą įveikę žmonės dažniausiai išsilaipina.

Graikijoje dešimtys tūkstančių žmonių praleidžia daugelį mėnesių gyvendami pergrūstuose palapinių miesteliuose, o Italija ėmėsi teisinių priemonių prieš pilietines organizacijas, kurios atgabena išgelbėtus pabėgėlius prie šalies krantų.

Tačiau JT pabėgėlių agentūros duomenimis, ES drastiškai sumažinus savo gelbėjimo pajėgumus Viduržemio jūroje, būtent toms kelioms pilietinėms organizacijoms beliko gelbėti į bėdą papuolusius asmenis.

Atsižvelgiant į susidariusią painią teisinę ir politinę situaciją, šalių narių koalicija, kurioje yra Vokietija, Malta, Italija ir Prancūzija rugsėjį susitarė dėl naujo pabėgėlių gelbėjimo ir perskirstymo mechanizmo, pagal kurį Vokietija pasižadėjo priimti ketvirtadalį jūroje išgelbėtų asmenų.

Pasak JT duomenų, nepaisant esančių susitarimų su Turkija ir Libija laikyti pabėgėlius tose šalyse, 2019 m. beveik 95 tūkst. žmonių persikėlė per Viduržemio jūrą į Europą, o 1221 asmuo žuvo kelionės metu. 

Nepakankamai greitai

„Saugaus uosto“ miestų iniciatyva siekia panaikinti susidariusią aklavietę, bandant išsireikalauti specialių leidimų iškart priimti Viduržemio jūroje išgelbėtus ir Graikijoje, Italijoje bei kitur įstrigusius pabėgėlius. Šių miestų koalicija prasidėjo nuo 13 steigiamųjų savivaldybių 2019 m. birželį ir šiuo metu vienija jau 120 miestų.

Ši organizacija paprašė Vokietijos vyriausybės įgalinti specialius įstatymus, leidžiančius neatidėliotinai ir be jokių įstatyminių vingrybių dalinti specialius humanitarinius leidimus gyventi. Iniciatorių teigimu, šis paraginimas turėtų atnaujinti ir valstybių diskusijas dėl ES prieglobsčio prašymo taisyklių atnaujinimo.

„Savivaldybėms turi būti suteikta daugiau sprendimo teisės šiuo klausimu, – teigė Diuseldorfo migracijos ir integracijos departamento vadovė Miriam Koch, pridurdama, kad jos miestas gali laisvai priimti papildomus 5 tūkst. žmonių. – Ši kritinė situacija ir toliau tęsiasi, todėl mums reikia su ja tvarkytis tiesiogiai.“

Kokios alternatyvos?

Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovai pirmadienį žurnalistams patvirtino, kad ministras yra pasirengęs aptarti iniciatyvos planą, nors dėl konkrečios federalinių ir municipalinių politikų susitikimo datos šnekėti dar ankstoka.

Tuo tarpu, „Saugaus uosto“ miestų nariai pasipiktino, kad jie į ministrą yra kreipėsi dar prieš įkuriant šią iniciatyvą, tačiau nesulaukė jokios reakcijos.

„Kokia yra žmonių gelbėjimo jūroje alternatyva? Leisti jiems nuskęsti? – retoriškai klausė Potsdamo meras M. Schubertas. – Norinčiųjų spręsti šią katastrofą skaičius kiekvieną dieną tik auga.“