Valdančiųjų Titaniko dreifo metai. I dalis

Praėjusiais metais gyvenome rinkimų nuotaikomis
Praėjusiais metais gyvenome rinkimų nuotaikomis
  © Irmantas Gelūnas / Fotobankas

Besibaigiančius metus politiniame lauke galima apibūdinti kaip rinkimų maratonų, dalies politikų bandymo įteisinti asmeninės gerovės šaltinius ir valdančiosios daugumos desperaciją suvokus, kad jų Titanike yra pernelyg mažai gelbėjimosi valčių.

Žmogiškoji atmintis trumpa, todėl kai kurias detalės verta, prasminga ir net smagu prisiminti. Vienos jų buvo ilgesnių tendencijų pranašai, kitos į užmarštį nukeliavo be didesnio poveikio.

Žiemos estakada

Naujųjų pradžia pažymėta premjero Sauliaus Skvernelio ir žurnalisto Andriaus Tapino priešprieša. Pastarasis kreipėsi į prokuratūrą dėl premjero kaltinimų, neva žurnalistas vos ne valstybės perversmą organizavo užstodamas streikuojančius mokytojas. Istorija nesibaigė aukšta nata, nors abu konflikto dalyviai socialiniuose tinkluose dėmesio ir sulaukė. Visgi derėtų pastebėti, kad būtent nuo čia prasidėjo aktyvesnė taktinės priemonės „valdantieji nekalti, kalta aplinka“ naudojimas. Metų pabaigoje, kiek modifikuota, ji tapo žaliųjų valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio ir jo profesionalų komandos mėgstamiausiu argumentu – „dėl visko kalti konservatoriai“.

Sausio 17 d. Saulius Skvernelis Rusnėje paskelbė dalyvausiąs rinkimuose į prezidentus. Kodėl Rusnėje? Pasakojama, kad to premjero mamos rusniškiai paprašė, nes sūnus ėmėsi iniciatyvos statyti estakadą. Iš Rusnės visus rinkėjus (kurios estakada vėliau ėmė slinkti) turėjo pasiekti žinia, kad yra lyderių, kurie ne tik liežuviu mala, bet ir rūpinasi eilinių piliečių problemomis.

Pats kandidatas skelbė, kiek kitokią nuomonę: „Matome monetą, kuri mums duota, bet jos abi pusės vienodos, abiejose pusėse – konservatorių kandidatai“, – taip apie Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą tuomet atsiliepė S. Skvernelis.

Sausio 26 d. žaliųjų valstiečių suvažiavime Saulius Skvernelis patvirtintas partijos kandidatu į prezidentus.

S. Skvernelio vardas dar sušmėžuoja dėl apsilankymo Izraelyje, kai susitikęs su premjerus Benjaminu Netanyahu pademonstravo, kad neblogai moka lietuviškai, bet nepratarė nė žodžio angliškai.

Politikos paraštėse suraibuliavo Žygimanto Pavilionio skundas Švedijos SEB bankui dėl Gitano Nausėdos kandidatavimo prezidento rinkimuose, nedidelius burbuliukus kėlė fantazijos Žemės ūkio ministeriją perkelti į Kauną, žiniasklaidai užkliuvo ir pernelyg dažni veikėjo Dariaus Gudelio vizitai pas premjerą.

Lyderių paieškos

Vasaris „didžiojoje“ politikos padangėje buvo ramesnis, nors finišuojant savivaldos rinkimų agitacijai, žaibų ir perkūnijų būta. Pykčiu netvėrė žaliųjų valstiečių kandidatas į Klaipėdos merus Arvydas Vaitkus, paaiškėjus, kad nėra politiškai korektiška, kai jį remia uosto įmonės, o kandidatas vadovauja Klaipėdos uostui. Ateitis parodys, kad tokia parama A. Vaitkui nebuvo sėkminga: rinkimus prapylė, o vėliau prarado ir uosto viršininko postą į kurį vis bando sugrįžti, bet nesėkmingai.

Negilių politinių kasdienybių viralą pagardino Šarūnas Marčiulionis, sutikęs dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose „valstiečių“ sąraše antruoju numeriu. Vėliau pergale pasidžiaugęs, jos vaisius atidavė Stasiui Jakeliūnui, dėl ko nusipelnė daugelio Lietuvos piliečių padėkos.

Seimo dauguma nusprendė eilinį kartą tuščiai orą virpinti ir skubos tvarka paskelbti referendumą dėl Seimo narių sumažinimo ir dėl pilietybės išsaugojimo, paskui šiems tikslams didesnio dėmesio nerodė.

Vasarį prokurorai ir Specialiųjų tyrimų tarnybą sulaikė krūvą teisėjų bei advokatų. Akcija skambėjo garsiai, tam tikrų rezultatų sulaukta, bet visuomenei iki šiol neaišku, ar korupcijos šaknys teisėsaugoje pakirstos?

Valstiečių pralaimėjimai

Kovo politinius įvykius vainikuoja savivaldybių rinkimų antrasis turas. Su lyg jais prasideda Ramūno Karbauskio pasaka, kad visus rinkimus laimi žalieji valstiečiai. Ši pasaka, paaiškėjus prezidento rinkimų rezultatams, baigėsi liūdnai.

Savivaldybių rinkimuose daugiausia procentų surinko konservatoriai, tačiau jie meilės nesulaukė didžiuosiuose miestuose. Gan netikėtai antroje vietoje liko socialdemokratai. Visos partijos pasiskelbė laimėjusios rinkimus. Pagėgiuose nutrūko Komskių dominavimo šimtmetis, o iš Biržų į Latviją turėjo trauktis Valdemaras Valkiūnas.

Kandidatai į prezidentus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė reikiamus rinkėjų parašus. Iš viso registruoti devyni kandidatai: Vytenis Povilas Andriukaitis, Arvydas Juozaitis, Valentinas Mazuronis, Gitanas Nausėda, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė, Valdemaras Tomaševskis.

Balandį nuobodžiai aidėjo kandidatų į prezidentus debatai. O premjeras ėmėsi „plano chuligano“: Baltarusijai siūlė atominę elektrinę kūrenti dujomis, latvius išbraukė iš brolių ir anksčiau laiko į kapus palydėjo buvusį Seimo narį Kęstutį Jaskelevičių.

Tuo metu Dainius Kepenis prieš skiepus kovojo, Stasys Jakeliūnas Lietuvos banką atakavo ir savo menamai knygai apie finansų krizę medžiagą rinko.

Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kad Miškų įstatymo pataisos, įteisinusios urėdijų pertvarką, prieštarauja Konstitucijai, nes buvo priimtos ypatingos skubos tvarka ir priminė, kad skubos darbą velnias veja, nors Agnė Širinskienė velnių neturėtų bijoti, ypač Naisių žemės kišenėje užčiuopusi.

Gegužė – rinkimų ir referendumų mėnuo. Referendumai dėl pilietybės išsaugojimo ir Seimo narių mažinimo nesulaukė rinkėjų palaikymo. Po pirmojo turo metu, gegužės 12 d. paaiškėjo, kad toliau dėl prezidento posto rungsis Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda, o Saulius Skvernelis iš varžybų iškrito. Nuo tos dienos vyriausybės darbas apmirė, o visuomenė buvo maitinama gąsdinimais, kad S. Skvernelis trauksis iš premjero pareigų ir vyriausybė subyrės.

Po dviejų savaičių antrajame ture G. Nausėda surinko beveik 66 procentų balsų ir buvo paskelbtas išrinktuoju prezidentu. Čia irgi derėtų priminti, kad sunkiai sekėsi didžiuosiuose miestuose, o politologai susitikimą prieš su valdančiųjų frakcija (prieš pat balsavimą) įvertino nevienareikšmiškai.

Rinkimuose į Europos parlamentą vėl pažadų ištesėti nepavyko žaliems valstiečiams, nors jų rinkimų štabo viršininkas eilinį kartą skelbė pergalę.

Daugiausia balsų ir tris mandatus gavo konservatoriai į Briuselį išsiuntę Andrių Kubilių, Rasą Juknevičienę ir Liudą Mažylį, antroje vietoje liko socialdemokratai, delegavę Vilija Blinkevičiūtę ir Juozą Oleką.

„Valstiečiai“ surinko beveik 12 procentų, Šarūnas Marčiulionis mandato atsisakė, todėl su Broniumi Rope nuo šios partijos Lietuvai atstovauti tenka Stasiui Jakeliūnui.

Lietuvos komandoje dar yra Aušra Maldeikienė, Viktoras Uspaskihas, Petras Auštrevičius ir Valdemaras Tomaševskis.

Po gegužės 26 d. rinkimų politinis gyvenimas apmirė. Valdantieji ėmė burti naują koaliciją, o Ramūnas Karbauskis – aiškintis santykius su Viktoru Pranckiečiu, kuriam šaškių lentoje vietos nebebuvo numatyta.