Nuo konvejerio į lentyną – patikimai ir sklandžiai

Krovinys
Krovinys
  © Pixabay.com
alfa.lt
2019-12-10 12:00

Jūra tūkstančius metų suteikia žmogui ne tik maistą, tačiau ir leidžia mainytis prekėmis. Moderniaisiais laikais jos reikšmė dar labiau padidėjo – apie 90 proc. pasaulinės prekybos produkcijos šiandien yra gabenama būtent laivais.

Laivyba paskutiniu metu taip pat intensyvėja. Štai Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) 2018 m. ataskaitoje pastebima, kad krovininės laivybos apimtys paaugo 2,7 proc. ir pasiekė 11 mlrd. tonų per metus. Iš viso laivų krovinių prekybos apimtys 2005-2017 metais augo po 3,5 proc.

Visgi, žiūrint iš verslo pusės, ne viskas šiame horizonte pozityvu. Griežtėjantys ekologijos reikalavimai pasiekė ir laivybos sektorių. Nuo 2020-ųjų pradžios, Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) įveda naujus emisijų apribojimus, kuriais siekiama reikšmingai sumažinti pasaulio laivų sukeliamą taršą.

Tiek įvairios studijos, tiek pačios laivybos bendrovės sutinka, kad, be kitų būdų, mažesnės taršos galima pasiekti ir sumažinus laivų greitį. Štai organizacijos „Seas At Risk“ užsakytoje studijoje atskleista, kad laivo greičio sumažinimas 20 proc. ne tik sumažintų sieros ir azoto junginių išmetimą 24 proc., tačiau taip pat net 66 proc. sumažintų povandeninį triukšmą.

Taigi, laivyba netolimoje ateityje gali imti specialiai lėtėti ir tiekimo grandinei teks dalį prarasto laiko kompensuoti kitais būdais. Štai minėtoje JTO ataskaitoje teigiama, kad spartesnė šio sektoriaus skaitmenizacija ir auganti elektroninė prekyba gali įpūsti naujo vėjo į pasaulinės laivybos bures.

Skaitmenizavimas yra nebe ateities, o šiandienos prioritetas. Gerai sustyguotos globalios tiekimo grandinės tapo sudėtingais mechanizmais. Jų dalyviai bendrauja tarpusavyje kiekvieną dieną, valandą ar net sekundę, dalindamiesi laivų išvykimo, kelionės ir atvykimo laikais, jų greičiu ir lokacijomis, krovinio būkle ir kita aktualia informacija. Informacija realiu laiku yra labai svarbi, kai prireikia optimizuoti bendrus procesus su žemyne veikiančiais tiekimo grandinės dalyviais, tokiais kaip vilkikai, geležinkelis ir vidaus vandenų laivybos sektorius.

Sklandžiam ir efektyviam duomenų perdavimui visoje grandinėje reikia aiškių tarptautinių standartų. Vienu tokiu sprendimų yra tapę GS1 standartai, apimantys brūkšninio kodavimo technologiją, ir labai plačias taikymo sritis. Naudojant šią standartų sistemą, logistikos vienetai paženklinami specialiu brūkšniniu kodu, kuris leidžia suinteresuotoms pusėms pasiekti informaciją apie krovinį greitai ir patikimai.

Logistikos sektoriui itin aktualus GS1 standartų sistemos suteikiamas pervežamo krovinio serijinis numeris SSCC (angl. Serial Shipping Container Code). Tai 18 skaitmenų identifikatorius, kuris užkoduotas brūkšniniu formatu padeda užtikrinti individualaus logistikos vieneto atpažįstamumą bei jį atsekti visos kelionės tiekimo grandine metu, nustatyti jo vietą perskirstymo ar pristatymo centre. Šis kodas yra naudojamas ir muitinės procedūrų metu. Susiejus atitinkamus duomenis su SSCC galima nurodyti, kokie produktai konteineryje sudėti, iš kurios jie partijos, į kurią vietą turi būti pristatyti ir netgi koks jų galiojimo laikas.

Didėjant krovinių kiekiui, tradiciniai muitinės inspekcijos metodai patiria iššūkių. Kartu su padidėjusiu krovinių srautu auga ir padirbtų prekių, kontrabandos ar net terorizmui skirtų įrankių gabenimo tikimybė – juk kai kurie kroviniai plukdomi ir vežami per pusę pasaulio ir ne kartą perkraunami.

Visgi GS1 standartai, suteikiantys aiškią informaciją apie gabenamus produktus, labai palengvina muitinės pareigūnų darbą. Jie gali matyti duomenimis iš bet kurio tiekimo grandinės taško ir tuo naudodamiesi priimti greitus, informacija, o ne spėjimais paremtus sprendimus.

Svarbi kiekviena sutaupyta sekundė

Automatizuotų muitinės sistemų naudą jau suprato Kinija, kuri yra antra šalis pasaulyje pagal importo apimtis. Jos muitinės procesuose neseniai įvertinta GS1 standarto brūkšninių kodų identifikatorių GTIN (Global Trade Item Number) teikiama nauda. GTIN kodais grįstas sprendimas padeda pagreitinti prekių deklaravimo procesus – tiekimo grandinės dalyviams išmani sistema deklaraciją užpildo automatiškai, vietoje įprasto duomenų įvedimo ranka. Tai ne tik palengvina procesą, tačiau ir padidina tikslumą, leidžia sumažinti žmogiškųjų klaidų riziką, sumažina kaštus.

GTIN ir SSCC – ne vieninteliai logistikai pasitarnaujantys kodai. Vis dažniau naudojami ir pasauliniai lokacijų identifikatoriai - GLN (angl. Global Location Number), skirti identifikuoti tiekimo grandinės partnerius bei pristatymo vietas. Jais galima identifikuoti ir vidines sandėlio lokacijas, jei siekiama dar didesnio tikslumo stebint krovinio vietos informaciją.

Egzistuoja ir atskiri, specialūs identifikatoriai logistikos vienetų grupėms. GSIN (angl. Global Shipment Identification Number) pasitarnauja, kai logistikos vienetų grupė su vienu važtaraščiu keliauja iš vieno tiekėjo vienam gavėjui. Siuntos identifikatorius GINC (angl. Global Identification Number for Consignment), nurodo logistinių vienetų grupę, sudarytą iš vieno ar daugiau logistikos vienetų, kuri turi būti siunčiama kartu, kaip visuma. Šiuo atveju vienetai gali būti atkeliavę iš keleto tiekėjų, sujungti ir vežami į kurį nors prekybos tinklą ar pas kitą užsakovą.

Tiksli krovinių, siuntų bei lokacijų identifikacija taupo krovimo darbams uostuose skirtą laiką, o tai – tūkstančiai sutaupytų eurų.

Platesnis GS1 standartų pritaikymas turi daug privalumų – bendrovėms bet kokiu atveju tenka arba dar teks ateityje naudoti skaitmenines identifikacijos sistemas, todėl įdiegus jau sukurtas GS1, nebereikia skirti išteklių bei laiko savų specializuotų identifikatorių kūrybai bei jų suderinimui su partneriais. Kai naudojama bendra standartų sistema, lengva keistis duomenimis su kitais GS1 standartus naudojančiais tiekimo grandinės dalyviais. Kitu atveju, gali kilti pritaikomumo problemų – procesai vyksta lėčiau, atsiranda papildomo darbo, mažėja efektyvumas, be to, išauga klaidų, nesusipratimų tikimybė. Jei transportavimo tiekimo grandinės dalyviai naudoja tuos pačius pasaulinius standartus, net ir iš skirtingų sričių atkeliaujančius duomenis lengva interpretuoti, jie paprasčiau integruojami į vidines įmonių sistemas bei lengviau tvarkomi.

Dar daugiau, GS1 standartai pasauliniu mastu naudojami vis plačiau, tad įmonei radus naujus logistikos partnerius, tikimybė, kad jie naudos jais grįstą krovinių žymėjimo ir sekimo sistemą, tampa vis didesnė.