WADA dopingo skandalas: kaip tai paveiks Rusijos futbolą?

Artiomas Dziuba, Rusijos rinktinė
Artiomas Dziuba, Rusijos rinktinė
  © AFP

Pirmadienis Rusijos sportui virto dar viena juoda diena. Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) priėmė griežtą sprendimą uždrausti rusams ketverius metus dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose. Draudimas galioja ir 2020 m. Tokijo vasaros bei 2022 m. Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms.

Griežtos WADA sankcijos nenustebino. Rusijos sportas ir dopingas seniai buvo tapę sinonimais. Šios valstybės sportininkų laimėjimus pastaraisiais metais vijosi teigiami dopingo testų rezultatai. Rusijos valdžia kaltinta slaptos dopingo laboratorijos finansavimu ir sportininkų mėginių klastojimu.

Tiesa, WADA sankcijos gali pasirodyti griežtos tik iš dalies. Rusijos atletai galės varžytis olimpinėse žaidynėse po neutralia vėliava, jei įrodys, kad nėra įsivėlę į dopingo sistemos pinkles – nepriklausomo tyrėjo Richardo McLareno ataskaitoje nurodoma, kad dopingo programoje dalyvavo per 1 tūkst. Rusijos sportininkų.

Tokia praktika rusams jau buvo taikoma per Pjongčango žiemos olimpiadą, kurioje jie dalyvavo su neutralia olimpine vėliava ir be nacionalinio himno.

Nors rusams palikta apeliacijos teisė, jie patys nelabai tiki, kad ji bus patenkinta. WADA sprendimą pavadinęs „politiniu“, Rusijos antidopingo agentūros vadovas Jurijus Ganusas pareiškė, kad nemato šansų laimėti apeliaciją.

WADA sankcijos apima visų olimpinių sporto šakų federacijas, todėl Rusijoje kilo nerimas: kaip bus su populiariausio sporto futbolo rinktine?

UEFA ir FIFA dėlionės

Dar iki sankcijų paskelbimo Rusijos futbolo rinktinė užsitikrino vietą 2020 m. Europos čempionate. Kelios šio turnyro rungtynės, tarp jų ir ketvirtfinalis, bus žaidžiamos Sankt Peterburgo stadione. O sankcijos rusams taip pat numato draudimą ketverius metus rengti tarptautines varžybas.

Vis dėlto tai neturės įtakos Rusijos dalyvavimui žemyno pirmenybėse, o rungtynės Sankt Peterburge vyks, nes Europos čempionatą organizuojanti UEFA WADA ataskaitoje neminima, kadangi nėra pasirašiusi Atitikties kodekso.


Sankt Peterburgo stadionas

Sankt Peterburgo stadionas© AFP

WADA pranešime nurodoma, kad, patekusi į 2022 m. pasaulio čempionatą Katare, Rusija galės varžytis tik kaip neutrali komanda. Analogiška situacija buvo Pjongčango žiemos olimpiadoje, kur rusų ledo ritulininkai buvo vadinami Olimpinių atletų komanda iš Rusijos, jų aprangoje negalėjo matytis jokios nacionalinės simbolikos, o prie komandos pavadinimo puikavosi olimpinė vėliava.

Tiesa, WADA atstovas Jonathanas Tayloras pabrėžė, kad šiuos sprendimus privalės įvykdyti Tarptautinė futbolo federacija FIFA.

FIFA įstatuose nurodoma, kad pasaulio čempionatas yra nacionalinių rinktinių turnyras. Iki šiol nebuvo precedento, kad nuo 1930 m. vykstančiose planetos pirmenybėse dalyvautų neutrali komanda.

„Sprendimą privalės įgyvendinti FIFA, bendradarbiaudama su WADA. Vis tik, net jei rusai pateks į pasaulio čempionatą, ten nebus nei jų vėliavos, nei himno“, – tvirtino J. Tayloras.

Atrankos varžybose rusai nepraras savo identiteto, nes sankcijos taikomos tik finaliniams čempionatų etapams.

FIFA atstovai jau kreipėsi į WADA prašydami išsamesnio situacijos išaiškinimo. UEFA situacijos kol kas nekomentuoja.

Čempionų lygos finalo neatims

2021 m. Maskva turėjo rengti pasaulio paplūdimio futbolo čempionatą. Kadangi WADA uždraudė rusams organizuoti aukščiausio lygio renginius ketverius metus, FIFA šiam turnyrui privalės rasti naujus šeimininkus.

Praėjusiais metais UEFA paskelbė, kad 2021 m. Čempionų lygos finalas bus surengtas Sankt Peterburge.

Rusams nerimauti dėl to neverta, nes finalo organizavimo teisių iš jų niekas neatims.

Tai lemia ne tik tai, kad UEFA, skirtingai nei FIFA, nėra pasirašiusi WADA Atitikties kodekso. Sankcijos galioja nacionalinių rinktinių, o ne klubų varžyboms, tad Čempionų lygos finalo vietos keitimo galimybė nebuvo svarstyta.

„Šiuo atveju WADA į tokias smulkmenas nesivelia“, – ironizavo rusų žurnalistas Andrejus Šitichinas.

Praeities pėdsakai

Dopingo vartojimo atvejai komandiniame sporte, ypač futbole, itin reti. Tačiau rusai yra palikę pėdsaką ir šioje sporto šakoje.

Rusijoje gimęs, bet Suomijai atstovavęs futbolininkas Romanas Jeremanka prieš trejus metus pateko į pirmą nelaimėlių bangą, įkliuvusių vartojant tuo metu populiarų vaistą meldoniumą.

Rusijos dopingo skandale ryškų vaidmenį atlikęs buvęs šalies sporto ministras Vitalijus Mutko iki gyvenimo pabaigos nušalintas nuo olimpinio judėjimo. Anksčiau V. Mutko vadovavo Rusijos futbolo sąjungai (RFS).


Vitalijus Mutko

Vitalijus Mutko© SCANPIX

2016 m. vokiečių televizijos ARD sukurtame dokumentiniame filme atskleidžiama daug V. Mutko juodų darbelių. Anot vokiečių žurnalistų, V. Mutko padėjo išsisukti vienam „Krasnodar“ klubo futbolininkui, kuris esą įkliuvo dopingo kontrolieriams.

Apie daugybę Rusijos dopingo mėginių klastojimo atvejų pasakojo buvęs šios valstybės Antidopingo agentūros vadovas Grigorijus Rodčenkovas, iki šiol besislapstantis užsienyje.

Po G. Rodčenkovo liudijimų ir R. McLareno ataskaitos paviešinimo 2017 m. pabaigoje FIFA pradėjo savo tyrimą, nes net 33 Rusijos futbolininkai įtarti dopingo vartojimu. Kaip tik tuo metu FIFA atleido savo medikų korpuso darbuotoją Jirį Dvoraką, kuris tyrė galimus dopingo vartojimo atvejus Rusijos futbole.

Tačiau prieš 2018-ųjų pasaulio čempionatą, kuris vyko būtent Rusijoje, FIFA pranešė, kad nesurinko pakankamai įrodymų, kurie įrodytų klastą.

Jau po pasaulio čempionato Rusijos rinktinės žaidėjo Deniso Čeryševo tėvas prasitarė, kad jo sūnus vartojo specialų augimo hormoną. Tiesa, D. Čeryševas bausmės išvengė, o WADA po to išbraukė preparatą iš draudžiamųjų sąrašo.