Rusijos valdininkų smūgis lietuviams: tvarkykite tremtinių kapus taip, kaip mes pratę!

Lietuviams, tvarkiusiems tremtinių kapus Rusijoje paskirtos baudos
Lietuviams, tvarkiusiems tremtinių kapus Rusijoje paskirtos baudos

Rusijos teisme nagrinėjami apeliaciniai skundai dėl baudų, kurios buvo skirtos tremtinių kapus tvarkiusiems lietuviams ir jiems talkininkavusios vietos organizacijos „Memorial“ atstovams. Valdininkai teisme aiškina, esą savanoriai tvarkė kapus ne taip, kaip tai įprasta Rusijoje, o apie 300 eurų siekiančios baudos – menka suma europiečiams, kurių vidutiniai atlyginimai esą yra 2000 eurų.

Alfa.lt jau rašė apie tai, kad lietuvių iniciatyvinė grupė susibūrė ir savo lėšomis panoro sutvarkyti apleistus tremtinių kapus, esančius nykstančioje Galiašoro gyvenvietėje, Kudymkaro (Rusija) rajone.

Rusijos Gamtos išteklių ministerija apkaltino penkis lietuvius „savavališku miško plotų ir gamtos išteklių pasisavinimu“ ir paskyrė jiems 20 tūkst. rublių (apie 270 eurų) siekiančias baudas. Jas savanoriai siekia užginčyti teisme. Jiems atstovauja fondo „Bendruomenės verdiktas“ teisininkai.

Lietuviai su baudomis nesutinka ir siekia užginčyti sprendimus, tačiau kol kas kovoti prieš Rusijos teisinę sistemą sekasi sunkiai.

Vienas ekspedicijos dalyvių Vladas Ulinskas portalui Alfa.lt pasakojo, kad įsisukus teismų maratonui lietuvių grupei siunčiami šaukimai į teismą. Šiuos ignoruojant gali grėsti papildomos sankcijos ar nuobaudos. „Kiekvieną kartą mums atsiunčia šaukimus į teismą, tačiau fiziškai mums atvykti liudyti būtų nelabai įmanoma. Kai nedalyvaujame, dar kažkokios sankcijos mums atsiranda, tačiau turime advokatus, manau, kad jie mums atstovaus“, – pasakojo su tėvu ekspedicijoje dalyvavęs tremtinio sūnus.

Kaltinimų ignoruoti nežada 

Anot pašnekovo, galimybės ignoruoti iškeltus kaltinimus ir tiesiog nemokėti baudų jų grupė tiesiog nesvarstė, nes visų pirma tai reikštų sutikti su primestais kaltinimais ir kartu atsisakyti bet kokių vilčių kada nors nuvykti sutvarkyti Rusijoje esančių tremtinių kapų.


Lietuviams, tvarkiusiems tremtinių kapus Rusijoje paskirtos baudos

Lietuviams, tvarkiusiems tremtinių kapus Rusijoje paskirtos baudos

„Visų pirma, nenorėčiau, kad būtų tokia pasaulio šalis, į kurią, žinočiau, negaliu važiuoti. Antra, priimti baudas reikštų sutikti su tuo, kad mes padarėme kažkokius pažeidimus. Mes nesijaučiame, kad kažką blogo padarėme, mums keliami kaltinimai – politinis dalykas. Nusprendėme, kad reikia savo principų laikytis ne tik dėl savęs, bet ir dėl „Memorialo“, kitų žmonių, kurie mums padėjo. Jei pasakytume, kad sutinkame su tais pažeidimais, išeitų, kad mes juos išduodame. Jiems bet kokiu atveju yra blogiau nei mums – jie ten lieka gyventi“, – savo motyvus dėstė vyras.

Jis pridūrė, kad lietuviams talkininkavusios organizacijos nariai po jų namuose ir būstinėje atliktų kratų nebesijaučia saugūs net savo namuose: „Daug blogiau, aišku, ne mums yra, o organizacijai „Memorial“, kurie mums padėjo. Atliktos kratos tiek būstinėje, tiek vadovo namuose. Vis bandoma kažkokių naujų pažeidimų aptikti. Konfiskuoti kompiuteriai, kita įranga, dokumentai. Tai jie dabar tikrai labai išsigandę.“

Kartojasi tremtyje patirtas siaubas 

Genius Baliukevičius – vienintelis ekspedicijoje „Atminties upėmis“ dalyvavęs lietuvis, kuris gimė ir užaugo tremtyje būtent Galiašoro mieste. Jo šeimos nariai palaidoti kapinėse, kurias ir norėta sutvarkyti. Prieš teismo procesą „Facebook“ paskyroje vyras išplatino įrašą: „Kudymkare mane teis kaip piktybišką Rusijos įstatymų pažeidėją. Mano abu tėvai, broliai ir seserys buvo išsiųsti į užmirštą taigos kaimą Galiašorą. (...) Mano seneliai ir brolis mirė iš bado ir yra palaidoti Galiašore. (...) Mano motina nužudyta 1970 m. birželio 10 d. Kasimovkos kaime. Tėvas įkalintas 1956 m., jam skyrė 10 metų bausmę. Jo niekada daugiau neišvydau ir net nežinau, kur palaidotas. Dabar, po 64 metų, atėjo mano eilė. (...) Jie mane teis už tai, kad Galiašoro kapinėse, kur palaidoti mano artimieji ir draugai, aš norėjau padaryti tvarką.“

Bylos medžiagoje – šokiruojantys liudijimai 

Vietos interneto portalo žurnalistė Jelena Horoševa stebi šią bylą ir nuolat skelbia įrašus iš teismo posėdžių. Iš jų matoma, kad Rusijos pareigūnai kapų tvarkymą įsivaizduoja savaip, o byloje netrūksta neslepiamos antipatijos lietuviams.

„Mes būtume nieko prieš, jei viskas būtų daroma taip, kaip pas mus įprasta – kapai apkuopiami, ir tiek. Tačiau kai tai apauga kažkokiais elementais – paminklais, geležiniais ir akmeniniais kryžiais, metaline tvorele... Kokiu būdu šių elementų atsiradimas padeda įamžinti represuotųjų atmintį? Mano nuomone, neaišku. Pagerbti mirusiuosius galima ir kuklesnėmis priemonėmis“, – liudydamas teisme sakė Rusijos Gamtos išteklių ministerijos atstovas, Miškų apsaugos ir priežiūros skyriaus vedėjas Michailas Nikitinas.


Lietuviams, tvarkiusiems tremtinių kapus Rusijoje paskirtos baudos

Lietuviams, tvarkiusiems tremtinių kapus Rusijoje paskirtos baudos

Bylos teisėja proceso metu taip pat nesistengė laikytis objektyvumo principų. Replikuodama į M. Nikitino liudijimą, ji pridūrė: „Aš manau, kad Lietuvoje mūsų šalies piliečiams nebūtų leista kapinėse daryti, ką nori. Kad tik už tokius dalykus nepasodintų“, – retoriškai svarstė teisininkė.

Vėliau žurnalistams komentuodamas šį valdininko teiginį, K. Ulinskas sakė, kad kapaviečių tvarkymas, talkininkaujant „Memorialui“, buvo derinamas, o rusų valdininkų minimi grandioziniai darbai teritorijoje buvo atliekami gavus palaidotų asmenų artimųjų leidimus.

„Mes per „Memorialą“ ganėtinai detaliai pateikėme planą, ką ketiname ten daryti ir kaip atrodys tas kapų tvarkymas. Visi kryžiai, kurie buvo pastatyti prie žmonių kapų, buvo pastatyti su jų giminių sutikimu. Laikausi nuomonės, kad žmogus turi teisę prie savo tėčio ar senelio kapo pastatyti kryžių. Arba leisti kitam žmogui tai padaryti. Tai negali būti traktuojama kaip nusikaltimas. Viskas, ką mes darėme, buvo vykdoma kapinių teritorijoje. Na, dar kapinių tvorą sutvarkėme, nes ji buvo tragiškos būklės“, – prisiminė vienas ekspedicijos dalyvių.

Gamtos išteklių ministerijos atstovas teisme taip įsismarkavo, kad net ėmė neigti vykdytus trėmimus. Valdininkas tikino, esą į Galiašorą lietuviai ir kiti tremtiniai buvo ne jėga atgabenti, o atvyko čia dirbti. „Sakote, jie buvo represuoti ir neva išvežti į katorgą? Iš tiesų, jei jau gilinamės, juos atvežė į eilinę Rusijos gyvenvietę, kur gyveno eiliniai Rusijos piliečiai, ir jie buvo apgyvendinti eiliniuose rusiškuose namuose“, – teisme tvirtino M. Nikitinas.

Vienas lietuvius ginančių advokatų teisme bandė sugėdyti M. Nikitiną: „Iš esmės kapinių priežiūra turėtų užsiimti vietos savivalda, tai jų darbas. Tačiau jie to nedaro. To imasi patys žmonės, o juos už tai baudžia. Tai – dviguba gėda dar ir dėl to, kad kapuose palaidoti žmonės, nukentėję nuo politinių represijų, juos jėga čia atvežė“, – pabrėžė gynėjas E. Mezakas.


Lietuviams, tvarkiusiems tremtinių kapus Rusijoje paskirtos baudos

Lietuviams, tvarkiusiems tremtinių kapus Rusijoje paskirtos baudos

Supykdė rusiški užrašai? 

K. Ulinskas portalui Alfa.lt atskleidė, kad patirti išgyvenimai atsiliepė tremtį išgyvenusių vyresniųjų ekspedicijos dalyvių sveikatai – jo tėvas G. Baliukevičius labai išgyvena dėl susiklosčiusios padėties. „Mano tėtis ir Genius labai nervinasi ir stresuoja, tai tikrai atsilieps sveikatai. Jie gimė tremtyje. Mūsų tėvams galimybė tvarkyti kapus yra labai svarbi“, – vertino K. Ulinskas.

Jis taip pat pridūrė, kad tremtinių kapų tvarkymas – visuotinai svarbi misija, kuri neturėtų nutrūkti. „Visų pirma svarbu neužmiršti represijų ir aplankyti savo tėvynainius, kurie ten palaidoti, ir pasistengti, kad jie nenugrimztų į užmarštį. Antrasis viso to momentas – mokomasis. Ateities kartoms – rusų ir lietuvių – turime apie tai pasakoti. Lietuviams tai patriotiškumo ugdymas, o Rusijos piliečiams – mokomoji priemonė. Gal jie nematę, nesusipažinę su tomis represijomis. Manau, kad yra gražu, kai mes kartu tose kapinėse paliekame užrašus dar ir rusų kalba, kad ir jie perskaitytų“, – pasakojo ekspedicijos dalyvis.