Jungtinei Karalystei sveikatos apsaugos sistemai reikalingi migrantai

Jungtinės Karalystės sveikatos tarnyba (NHS)
Jungtinės Karalystės sveikatos tarnyba (NHS)
  © SCANPIX
Alfa.lt
2019-12-02 19:16

Pasak EK išleisto raporto, Jungtinės Karalystės sveikatos tarnyba (NHS) dėl istoriškai mažo finansavimo ir darbuotojų trūkumo susiduria su nemenkomis problemomis, praneša portalas „Euractiv“.

Nors JK gali girtis ilga gyventojų pragyvenimo trukme ir bendra gyventojų sveikata, raportas atskleidė, kad gerų rodiklių vidurkiai „paslepia sveikatos netolygumus socioekonominėse grupėse“. Gyvenimo trukmės skirtumas tarp pačių turtingiausių ir pačių skurdžiausių siekia net 9,3 metų vyrams, ir 7,4 metų moterims.

Šis raportas buvo vienas iš 30 EK ir OECD parengtų valstybių sveikatos profilių, siekiant pateikti kiekvienos ES valstybės sveikatos apsaugos sistemos gilesnę analizę, į tyrimą įtraukiant jų efektyvumą, prieinamumą ir patvarumą. Šie profiliai yra Komisijos sveikatos būsenos iniciatyvos dalis, skirta padėti ES narėms pagerinti savo sveikatos apsaugos sistemą ir bendrą gyventojų sveikatą.

Pagrindinė išskirta sisteminė JK problema yra darbo jėgos trūkumas. Šalis „kliaujasi imigracija, kad išlaikytų savo sveikatos sistemą“, o tarptautinis įdarbinimas šiuo metu yra „sumažėjęs dėl ribojančios migracijos politikos, nežinomybės dėl ateities santykių su ES ir dėl ES piliečių teisių bei jų statuso neapibrėžtumo ateityje“.

Buvęs sveikatos reikalų komisaras Vytenis Andriukaitis teigė, kad NHS turi „tik vieną išeitį“, kad išpildytų savo įdarbinimo pažadus ir poreikius – „įdarbinti papildomas seseles ir gydytojus iš už JK ribų“.

Raportas taip pat atskleidė, kad nors ir gydytojų skaičius šalyje stabiliai auga, 2,8 gydytojo 1 tūkst. gyventojų yra žemiau bendro ES vidurkio – 3,6 gydytojo. Tuo labiau seselių skaičius tūkstančiui gyventojų mažėja nuo pat 2005 m. – nuo 9,2 iki 7,8 seselės 1 tūkst. gyventojų, kol likusioje ES šis skaičius augo.

Teigiama, kad laikinų darbuotojų įdarbinimas buvo vienas pagrindinių NHS išlaidų perviršio priežasčių, ir „tarptautinio įdarbinimo kritimas gali turėti didelį potencialą pakenkti visos šalies socialinei rūpybai dėl darbuotojų trūkumo“.

Nors išlaidos sveikatos apsaugai JK prilygo ES vidurkiui, teigiama, kad „biudžetas nesugeba išlaikyti augančios paklausos tempo“, todėl išlaidos vienam gyventojui yra „gerokai mažesnės nei panašiai turtingose valstybėse kaip Vokietija ar Prancūzija“.

Vaistų prieinamumas ir įperkamumas irgi yra išskiriamas kaip galima grėsmė. Raporte rašoma, kad nepatenkinti vartotojų poreikiai JK kol kas yra „maži“, o galimybę gauti vaistų dažniau trikdė laukimo laikas, o ne finansinės priežastys.

Nepaisant to, sveikatos apsaugos ir vaistų įperkamumas yra tapęs viena pagrindinių rūpestį keliančių problemų visoje Europoje, išsiaiškinus, kad išlaidos medikamentams jau sudaro bent 17 proc. visų išlaidų sveikatai ES ir į šį skaičių net nėra įtraukiami vaistai, naudojami ligoninėse.

V. Andriukaitis pridūrė, kad prieiga prie vaistų yra „labai sudėtinga problema“, kurią galima išspręsti tik per „kooperaciją, koordinaciją ir diskusijas dėl kainų, kompensavimo tvarkos ir skaidrumo“.

Taigi, raportas priėjo prie išvados, kad reikia „didesnės kooperacijos su kitomis ES valstybėmis, kad pagerintų prieigą prie vaistų per labiau skaidrias kainodaros taisykles ir didesnę konkurenciją tarp gamintojų“.