Pamirštas lino kelio tradicijas gaivina Klaipėdos ugdymo įstaigos

Lino tradicijos
Lino tradicijos
  © Asmeninio archyvo nuotr.

Šiandien Lietuvos kaime retai kada išvysime mėlynai pražydusius linų laukus, tačiau lino įvaizdis tebėra gyvas tautos atmintyje. Lietuviai sukaupė kelis tūkstantmečius siekiančias linų auginimo bei apdirbimo tradicijas. Linas mus rengė ir maitino, be to, jų auginimas ir apdirbimas skatino kūrybiškumą.

Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Eglutė“ vaikai ugdomi etnomenine kryptimi. Šiemet tradicinių švenčių sūkuryje visi drauge atgaivinome senųjų lino darbų tradicijas: spalio ir lapkričio mėnesiais organizavome etnokultūros projektą „Linas dengia, linas rengia“, prie kurio prisijungė dar trys Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos: „Pagrandukas“, „Pumpurėlis“, „Nykštukas“.

Bendra pedagogų, vaikų ir šeimos narių ugdomoji pažintinė minėto projekto veikla ­­– sekti visą lino gyvenimo kelią ir jo pritaikymo galimybes ­­– sugrąžino mūsų ugdytiniams galimybę prisiliesti prie natūralių gamtos virsmų ir senųjų tautos tradicijų. Mat daugelis šiuolaikinių vaikų pasaulį, gamtos grožį, deja, pažįsta tik iš televizijos laidų, kompiuterinių žaidimų. Tokiu būdu iš vaiko atimama galimybė empiriškai pažinti supančią aplinką: užuosti gamtos kvapus, išgirsti natūralius garsus, matyti spalvų įvairovę, taip pat sunkiau ugdyti mažųjų piliečių ekologinę savimonę. O vaikai iš prigimties yra tyrinėtojai, aktyviai ieškantys informacijos apie juos supančią aplinką.


Lino tradicijos

Lino tradicijos© Asmeninio archyvo nuotr.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje projekto dalyviai susipažino su linų auginimu ir apdirbimu: koks ilgas yra lino kelias, kol jis pasiekia mus kaip drabužis, staltiesė arba rankšluostis. Darželyje vaikai išmoko dainų, žaidimų, smulkiosios tautosakos apie liną, klausėsi pasakų, sakmių, susipažino su lino darbų senoviniais papročiais, kūrė meninius darbelius lino tema. Ypač daug įspūdžių mažiesiems ugdytiniams paliko vakarojimas su seneliais, kurie mielai dalijosi savo patirtimi ir prisiminimais. Vaikai kartu su senjorais kūrė eilėraščius apie liną, dainavo, demonstravo išmoktus šokius ar žaidimus, ragavo močiučių pagamintų patiekalų iš linų sėmenų.

Bendri etnokultūros projekto renginiai, kita edukacinė veikla praturtino ugdytinių supratimą apie lino darbus, liaudies tradicijas ir papročius.