Kviečia netradiciškai praleisti vakarus: tai geriau už meditaciją

„Sutartinių ratas“
„Sutartinių ratas“
  © Organizatoriai
Alfa.lt
2019-11-25 17:12

Jau antrus metus Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje lankytojai kviečiami į nemokamus „Sutartinių ratus“. Seserys muzikantės Agota Zdanavičiūtė-Bėkštė ir Dorota Girskienė kviečia visus giedoti sutartines ir laukia ateinančių ir suaugusiųjų, ir vaikų, vyrų, moterų. Su Agota, kuri dar yra kanklininkė bei koncertuoja grupėse „Laiminguo“ ir „SEN SVAJA“, kalbamės apie tai, kodėl lietuviškos sutartinės prilygsta geriausiai meditacijai.

Specialaus pasiruošimo nereikia

Lietuviškų sutartinių vakarai, į kuriuos kviečiami ateiti pasidainuoti visi norintieji, pastaruoju metu yra išties populiarūs. Nors žodžiai „sutartinės“ ir „madinga“ atrodo esantys iš skirtingų epochų, visgi galima teigti, kad tokie susitikimai labai mėgstami ir laukiami. Štai kartą per mėnesį Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje rengiami „Sutartinių ratai“ yra mielai lankomi. Smagu tai, kad ateinant į juos nereikia jokio pasiruošimo ar specialaus muzikinio išsilavinimo. Sutartinės giedamos pasiskirsčius į grupes, tad kiekvienoje yra ir patyrusių giedotojų, ir pirmą kartą atėjusiųjų. „Kiekvieną kartą stengiamės sutartines parinkti pagal metų laiką. Praėjusius kartus tai buvo Vėlinės, Ilgės, šįkart susitiksime per jaunatį ir giedosime naujos pradžios, norų ir gausos sutartines. Jų yra tikrai gražių, skambančių kaip palinkėjimai“, – s. Agota Zdanavičiūtė-Bėkštė.

Lietuviška meditacija

Be abejo, daugelį žmonių į sutartinių giedojimo vakarus pirmą kartą atgena smalsumas ir noras išbandyti kažką naujo. Tačiau išbandžiusieji vienbalsiai tvirtina, kad ši veikla labai nuramina ir „įžemina“ žmogų tarytum savotiška meditacija. Ne veltui sakoma, kad liaudies dainos yra dainuojamos, o sutartinės – giedamos, taip joms suteikiama išskirtinumo, sakralumo. Sutartinės giedamos santykinai ilgai, kartais neturi poetinio teksto, o tik garsažodžius, ir tas pasikartojimas skamba kaip indiška mantra. Garsai susidaužia, jaučiamas jų virpesys, kuris atsiliepia kūne. „Užsiėmimo metu pritariame būgnais, tai suteikia gaudesio. Sutartinių melodijos būna paprastos, trumpos, dainuojant atsiranda monotonija, toks tarsi tekėjimas, visa tai turi meditacinio atspalvio, vyksta atsipalaidavimas. Be to, lavinamas balsas, pastebiu, kad pasibaigus renginiui visi kalbame skambesniais balsais nei iki tol. Po „Sutartinių rato“ norinčiuosius kviečiame traukti žolininkės Dalios Treigienės Taro kortas su lietuviškais augalais.“

Skirtingoms progoms – vis kitos sutartinės

A. Zdanavičiūtė-Bėkštė pasakoja, kad sutartinių yra pačių įvairiausių ir giedamos jos buvo skirtingomis progomis. Vienos buvo labiau ritualinės ir naudotos apeigose, kitos giedotos per vestuves. Vienos jų buvo skirtos rytui, kitos ­– vakarui. Yra ir darbo sutartinės, kuriose minimi žemės darbai, atsispindi pagarba senoliams, tėvams. Sutartinėms reikia susikaupimo ir kontakto su kitais žmonėmis, tad jos būdavo giedamos mažose grupelėse. Pasak vienų tyrėjų, sutartines atlikdavo tik moterys: trejinės sutartines giedodavo trise, keturines – keturiose. Kiti teigia, kad sutartines giedojo ir vyrai.

„Kai mes pradėjome vesti sutartinių vakarus, pajutome, kad vienos partijos yra vyriškos, kitos ­– moteriškos, toks vyriškas ir moteriškas pradas, kuris atsiskiria per melodijas, o po to susijungia į vieną. Šiandien sutartines gieda visi – vaikai, moterys, vyrai. Tai tarsi grupinė patirtis, bendra terapija ir bendras nusiraminimas“, – sako pašnekovė.

Bendrumo jausmas

Seserys Agota ir Dorota sutartines savo aplinkoje girdėjo nuo vaikystės, vėliau norėjosi atmesti senąsias tradicijas, tad nutolo nuo liaudies dainų ir sutartinių. „Po kiek laiko atradome dvasines praktikas – vedas. Apėmė jausmas – juk tai ne mūsų, o ką mes turime? Pradėjome domėtis sutartinėmis, muzikantas ir vaidila Gediminas Žilys buvo kaip vedlys gilinantis į jas. Prašėme jo parodyti seniausias sutartines, jas giedodavome ir domėjomės. Kuo daugiau domiesi, toks jausmas, kad jos dar daugiau visko papasakoja. Giedi, giedi ir vis atrandi kažką naujo jose“, ­– sako A. Zdanavičiūtė-Bėkštė.

Tai, kad sutartinių giedojimo vakarai šiuo metu domina vis daugiau žmonių, tik dar kartą patvirtina bendrystės poreikį. Kad ir kokiame skubančiame pasaulyje gyventume, žmonėms reikia kitų žmonių ir toks susibūrimas į bendrą ratą nuskaidrina ilgus vakarus. „Prisijunkite ir susijunkime bendroje giesmėje, garsažodžiuose ir virpinančiuose sąskambiuose. Giedodami sutartines „įsižeminame“ ir tvirtai stovėdami ryžtingai žengiame savu unikaliu gyvenimo keliu“, – kviečia Agota ir Dorota. Artimiausias „Sutartinių ratas“ Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje – lapkričio 27 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Renginys nemokamas.

Kviečia netradiciškai praleisti vakarus: tai geriau už meditaciją

„Sutartinių ratas“