Šalutinis streso ir įtempto gyvenimo būdo poveikis – vyrų plaukų retėjimas ir plikimas

Plikė
Plikė
Alfa.lt
2019-11-22 16:16

Vyrų plikimą dažniausiai lemia genetika, tačiau vis dažniau tam įtakos turi ir gyvenimo būdas. Ne tik stresas ar nevisavertė mityba, bet ir iš pažiūros nekalti veiksmai, tokie kaip dažnas plaukų džiovinimas ar netinkamos priežiūros priemonės, gali paskatinti vieną didžiausių vyriškų problemų. Gydytoja dermatovenerologė-trichologė pataria, kada reikia sunerimti ir kaip apsisaugoti nuo plaukų slinkimo ar išretėjimo.

Problemos dėl plaukų – visą vyro gyvenimą

Plaukų slinkimas, retėjimas bei plikimas – itin dažna problema, galinti pasireikšti bet kuriame amžiuje. „Nordclinic“ dermatologijos padalinio gydytojos dermatovenerologės-trichologės Aušrinės Ramanauskaitės teigimu, beveik visi žmonės tam tikru gyvenimo etapu patiria plaukų ar galvos odos problemų, o tarp besikreipiančiųjų yra ne tik brandaus amžiaus pacientų, bet ir vaikų.

Vis dėlto dažniausiai nepatogumų dėl to patiria vyrai. Gydytojos teigimu, net 50 proc. vyrų, sulaukę 30 metų, jau susiduria su plaukų slinkimu ir plikimu, o 80 metų – net 100 proc. Tiesa, problemos su plaukais, kad ir kaip tai netikėtai skambėtų, būtent vyrus, o ne moteris, lydi visą gyvenimą. Pavyzdžiui, vaikystėje berniukams dažniau pasireiškia židininis plikimas – tai autoimuninis tipas, kai skalpo odoje atsiranda keli plikimo žiedeliai.

„Dažnai toks, plėmus primenantis, plikimas pasitaiko ir suaugusiesiems, ypač po didelio streso. Tuomet išretėjusių plotų atsiranda galvoje, barzdoje, antakiuose, blakstienų augimo linijoje ar net viso kūno plaukuotose vietose. Tiesa, šis stresinis plikimas dažniausiai praeina savaime“, – sako A. Ramanauskaitė.

Pasitaiko atvejų, kai, be aiškaus genetinio paveldimumo, vyrų plikimą gali paskatinti uždegiminės skalpo ligos, kai vargina skalpo kaitimas, deginimas, paraudimas ir pleiskanojimas. Šios ligos sunaikina plaukų folikulus negrįžtamai. Taip pat vyrus gali varginti pūlingi spuogai skalpe, dėl kurių išplinka galvos plotai. Tai išprovokuoti gali per didelis B grupės vitaminų kiekis, taip pat steroidiniai vaistai ar sporto papildai.

Sezoninis plaukų slinkimas ar rimtesnė problema?

A. Ramanauskaitė akcentuoja, kad vyrai plinka arba praranda plaukus ne tik genetiškai, bet ir dėl netinkamo gyvenimo būdo. Per dieną įprastai žmogui išslenka 40–150 plaukų, tačiau dėl įvairių priežasčių šis skaičius gali stipriai padidėti. Kartais tai nulemia netinkamai pasirinktos plaukų priežiūros ir formavimo priemonės ar per dažnas plaukų džiovinimas. Visgi kur kas dažniau plaukų sveikata priklauso nuo bendros organizmo būklės.

Reakcinis plaukų slinkimas gali pasireikšti dėl streso, didelio šoko, hormonų svyravimo, įvairių ligų ir uždegiminių procesų organizme. Taip pat dėl medikamentų vartojimo, operacijų, chemoterapijos, fizinio išsekimo, psichologinių ir psichikos sutrikimų bei griežtos dietos. Reikia nepamiršti ir fiziologinio plaukų slinkimo, kuris priklauso nuo plaukų augimo ciklų ir sezono: pavasarį bei rudenį jis paūmėja daugeliui.

Atskirti plikimą nuo sezoninio plaukų slinkimo nesunku. „Vyriško tipo, paveldimas plikimas dažniausiai vyksta pamažu – vyrai skundžiasi ne gausiu plaukų slinkimu, o tuo, kad retėja jų apimtis, šviečia pakaušis arba kakta darosi vis aukštesnė. O esant sezoniniam slinkimui būdingas gausus plaukų netekimas, jų randama visur, tačiau apimtis nemažėja, o plikimo plotų nematyti“, – skirtumus paaiškina „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė-trichologė.

„Stebuklingi“ šampūnai nepadės

A. Ramanauskaitė pastebi, kad dažna klaida – plaukų problemas spręsti kosmetinėmis priemonėmis: „Žmonės ieško „stebuklingo“ šampūno, kuris sustabdytų plaukų slinkimą ar kitą galvos odos problemą. Dėl to uždelsia spręsti tikrąją problemą ir taip dar pablogina situaciją.“

Ilgalaikis negydomas plaukų slinkimas gali sukelti nuplikimą, todėl į gydytoją dermatologą ar trichologą būtina kreiptis, jei intensyvus plaukų slinkimas užtrunka ilgiau nei 2–3 mėn., galvos oda gausiai pleiskanoja ar niežti, atsiranda paraudimų arba pūlinukų, pasireiškia išplikimo židiniai.

Gydytojas, įvertinęs paciento plaukų ir odos būklę, skiria reikiamus tyrimus ir individualų gydymą. Tai gali būti vietinio poveikio priemonės – šampūnai, losjonai, tepamieji vaistai, taip pat sisteminis gydymas vaistais bei papildais, injekcinė terapija arba alternatyvios priemonės, tokios kaip gydymas lazeriu. „Kartais problemai išspręsti užtenka tik sureguliuoti mitybą ar vartoti vitaminus, kitais atvejais prireikia pasitelkti vaistus arba mezoterapiją, PRP procedūras“, – paaiškina A. Ramanauskaitė.

Jos teigimu, mezoterapijos procedūros veiksmingos esant įvairių priežasčių sukeltam plaukų slinkimui ar židininiam plikimui. Preparatuose esančios aminorūgštys, vitaminai ir mikroelementai stiprina plaukų šaknis, gerina galvos odos mikrocirkuliaciją, todėl pailgėja plaukų augimo fazė ir sustabdomas plaukų slinkimas.

Trombocitais papildytų plazmos injekcijų, vadinamųjų PRP, metu naudojami iš paciento venos kraujo atskirti trombocitai, kuriuose gausu faktorių, stimuliuojančių plaukų augimą. „Tai ypač saugus, 100 proc. natūralus gydymo metodas, puikiai tinkantis ir jautrią alergišką odą turintiems žmonėms. Ši terapija pasižymi ilgai trunkančiu efektu, nes laikui bėgant PRP poveikis audiniams didėja“, – pasakoja gydytoja dermatologė-trichologė ir priduria, kad šiandien tai vienas veiksmingiausių plaukų slinkimo bei retėjimo gydymo būdų.