G. Nausėda: valdantieji nevykdo pažadų pensininkams ir kitoms visuomenės grupėms
Chaotišką J. Narkevičiaus veiklą vertina neigiamai; papildyta 21.38

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
  © Irmantas Gelūnas / Fotobankas

Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina toliau sieksiantis, kad jo siūlymai dėl pensijų didinimo Seime būtų priimti, ir kritikuoja valdančiąją daugumą, kuri nevykdo pažadų ne tik pensininkams, bet ir kitoms visuomenės grupėms.

„Be jokios abejonės, mes ketiname siekti, kad šitas sprendimas būtų įgyvendintas. Toli gražu čia dar niekas nėra prarasta, kadangi sprendimai keliasi ir į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, kuris, beje, yra pirminis šiuo požiūriu. Žinoma, Finansų ir biudžeto komiteto pastabos dėl šaltinių yra susijusios su tais šaltiniais, kuriuos mes kaip pasiūlymą teikėme. Jeigu nėra noro pritarti šaltiniui, tada natūraliai kyla klausimas, kieno sąskaita finansuoti spartesnį pensijų augimą“, – interviu LRT televizijai sakė G. Nausėda.

Anot jo, valdantieji turi prisiimti atsakomybę ir pateikti argumentų, kodėl atsisako prezidento siūlymų dėl pensijų didinimo.

„Jeigu ši valdančioji dauguma galvoja, kad 40 proc. pensininkų ir toliau gali gyventi žemiau skurdo ribos, tai tegul ji ir pasako šiems žmonėms tiesiai į akis, o nesislapsto už įvairiausių darbo grupių ir kitokių kabliukų, kurie turi tik vieną tikslą – užvilkinti procesą ar padaryti jį tiesiog neįmanomą“, – tvirtino G. Nausėda. 

Jis pabrėžė, kad valdantieji neturėtų pamiršti ir pažadų kitoms nepasitenkinimą esančia padėtimi reiškiančioms socialinėms grupėms.

„Aš suprantu, kad yra daug kitų visuomenės grupių ir jų interesai mums atrodo taip pat labai svarbūs: ir mokytojų, ir mokslininkų, ir sveikatos apsaugos darbuotojų. Todėl tie pažadai, kurie buvo suteikti šioms grupėms, turi būti vykdomi, o šaltinių turi ieškoti pats Seimas, kuriam visos kortos sudėtos į rankas“, – teigė G. Nausėda.

„Galbūt vieną kartą reikia nustoti žaisti tuos populistinius žaidimus ir užsiimti principiniais arba gyvybiniais valstybei klausimais“, – pridūrė jis.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę nepritarė G. Nausėdos siūlymui nuo kitų metų labiau didinti pensijas, nes tam esą nėra pinigų. 

Prezidentas siūlo 2020 ir 2021 m. taikyti penktadaliu didesnį, nei numatyta dabar, bazinės pensijos indeksavimo koeficientą. BFK narys Mykolas Majauskas anksčiau yra teigęs, kad prezidento siūlomas pensijų indeksavimas jas padidintų 3,5 euro. 

Prezidentūra skaičiuoja, kad 2020–2021 m. spartesniam pensijų didinimui biudžete reikėtų numatyti po 32 mln. eurų. Lėšų tam G. Nausėda siūlo gauti mažinant lengvatą žemdirbių dyzelinui bei nuo 15 iki 20 proc. didinant su ne darbo pajamomis susijusius GPM tarifus.

Chaotišką J. Narkevičiaus veiklą vertina neigiamai

Prezidentas G. Nausėda sako neigiamai vertinantis susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus veiklą ir besitikįs principingo premjero Sauliaus Skvernelio įvertinimo.

„Vertinu neigiamai. Manau, ministras tikrai pradėjo savo veiklą chaotiškai“, – interviu LRT televizijai antradienį sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas sakė didžiausių priekaištų šioje Vyriausybėje turįs būtent susisiekimo ministrui.

„Labai noriu tikėtis, kad jis artimiausioje ateityje sugebės suvaldyti situaciją, nes priešingu atveju sprendimai turi būti labai adekvatūs“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis kritikavo J. Narkevičiaus sprendimą keisti Lietuvos pašto valdybą, gerai neapgalvojus ir nenumačius pasekmių, įsivėlus į konfliktą su Lietuvos pašto vadovybe. Naują šios valstybės įmonės valdybą suformuoti tokiomis aplinkybėmis gali būti sudėtinga.

„Mano nuostata yra tokia: kol neišsprendėme chaoso šitoje srityje, šiukštu nepradėkime dar kažko daryti ir kitose valdybose, kurios yra pavaldžios Susisiekimo ministerijai“, – sakė G. Nausėda.

Anot jo, ministras J. Narkevičius turi gerai apgalvoti, „kokia apskritai yra jo vizija, jeigu jis tokią apskritai turi“.

„(...) nes čia sukelti dar daugiau problemų lygioje vietoje tikrai nesudėtinga, bet po to bus labai sudėtinga jas išspręsti. Tai apie tai šiandien taip pat kalbėjomės su premjeru, ir tikiuosi principingo premjero įvertinimo“, – sakė šalies vadovas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija trečiadienį įvertins viešai skelbiamą informaciją dėl ministro J. Narkevičiaus veiksmų ir spręs, ar imtis tyrimo.

Portalas Delfi.lt skelbė, kad J. Narkevičius kartu su Lietuvos verslo konfederacijos vadovu Valdu Sutkumi ir Klaipėdos uosto atstovais spalio pradžioje pietavo Minske, o už pietus mokėjo Klaipėdos uosto vadovai. „Lietuvos geležinkeliai“ patvirtino mokėję už dar vienus ­– ministro bei trijų ministerijos atstovų ­– pietus Minske.

15min.lt rašė, kad už ministro vakarienę Abu Dabyje sumokėjo Lietuvos automobilių kelių direkcija, o Lietuvos paštas 2018 m. pavasarį mokėjo ne tik už tuometinio Seimo nario J. Narkevičiaus, bet ir už jos dukros, tuometinės Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Karolinos Narkevič, pietus.

Didelio dėmesio taip pat sulaukė ministro sprendimas atleisti Lietuvos pašto valdybą ir skirti lėšų jo rinkimų apygardos keliams.

Pats J. Narkevičius teigia grąžinęs pinigus ministerijos valdomoms valstybės įmonėms ir teigia pavedęs peržiūrėti ministerijos reprezentacinių išlaidų tvarką. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.