Skyrybų pasekmės: turto dalybos ir sudaužyta širdis

Skyrybos
Skyrybos

Širdis – per pusę, turtas – kaip kada. Tokios būna skyrybų pasekmės. Kartais turtą atsidalyti pavyksta tik įsikišus abiejų pusių advokatams, per ašaras ir viešus skandalus. Po tokių skyrybų neretai liekama ne tik su sudaužyta širdimi, bet ir atsiduriama bankrote.

Skyrybos nebūna malonios

„Tuokiantis stengiausi net minties neprisileisti, kad meilė ir bendra buitis kada nors baigsis. Deja, po kelerių metų bendro gyvenimo kartu teko pasukti į skirtingas puses ir susidurti su bendro turto dalybų klausimu“, – „Šiaulių naujienoms“ sako Birutė.

Birutė ir Juozas susipažino šokiuose „Kam per 30“. Meilės pradžioje atrodė, kad pagaliau susitiko du vienas kitam skirti žmonės. Romantika, gili aistra, saldūs bučiniai teikė daug laimės, tad pora nusprendė susituokti. Abu pardavė savo turėtus butus ir įsigijo vieną bendrą. Įsikūrus bendrame meilės lizdelyje, atrodė, kad meilė tęsis amžinai, bet situacija ėmė keistis Juozui patekus į automobilio avariją, po kurios jis nebegalėjo valdyti kojų. Po šios tragedijos Birutė ėmė dirbti už du. Ant savo pečių užsikrovė visą buities naštą ir rūpinosi, kad šeima turėtų iš ko pragyventi. Kadangi Juozas nebegalėjo dirbti, visiškai atsidavė į savo žmonos rankas. Atrodo, abu sutuoktiniai taip galėjo pragyventi dar N metų, jeigu ne vienas „bet“. Po kurio laiko, nepaisydamas savo negalios, Juozas sugebėjo susirasti meilužę ir net nebandė to slėpti. Vieną dieną Birutė sutuoktinio paklausė, kodėl jis tiek prisikvėpinęs, pastarasis ėmė ir atsakė, kad susirado kitą: jaunesnę, gražesnę, moteriškesnę, ir pareikalavo skyrybų.

„Skyrybos nebuvo lengvos ar malonios. Turtą teko dalytis pusiau, nepaisant to, kad didžioji dalis turto priklausė man. O visų skaudžiausia tai, kad teismas iš manęs priteisė pinigų vyrui dėl jo negalios“, – pasakoja šiaulietė.

Išgelbėti gali ikivedybinė sutartis

Manoma, kad skyrybos nebūtų tokios skaudžios, jeigu šeimą nusprendę kurti asmenys pasirašytų ikivedybinę sutartį. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė laikraščiui komentuoja, kad aiškumas finansų klausimais visuomet gerai, tačiau tinkamą formą turėtų pasirinkti kartu gyvenantys žmonės.

„Ikivedybines sutartis dažniausiai pasirašo žmonės, kurie jau turi sukaupę turto iki santuokos ir nori jį apsaugoti, tad, be abejo, šis dokumentas aiškiai apsprendžia turto dalybas ir klausimų nebekelia“, – sako J. Cvilikienė.

Pašnekovė pastebi, kad statistika negailestinga – šeimos, kuriose vienas iš tėvų augina nepilnamečius vaikus, dažnai atsiduria skurdo rizikos grupėje. Anot jos, vienas pagrindinių dalykų, kuriuos galima padaryti dar gyvenant šeimoje – taupyti nenumatytiems atvejams, atidėti vaikų mokslams. Tačiau labai reta šeima planuoja į ateitį, randa lėšų taupymui, tad jau išsiskyrus, likus vienam su vaikais reikėtų išsiaiškinti visus įmanomus būdus, kaip galima pasinaudoti valstybės parama – tai ir nemokami pietūs, savivaldybių parama perkant kanceliarines prekes mokslo metams prasidedant, popamokinei veiklai skiriamos lėšos.

Šeimos finansų ekspertės teigimu, dar gyvenant kartu labai svarbu atsiminti, kad prisiimti įsipareigojimai yra bendri. Jei kartu imama būsto paskola, skyrybų atveju gali tekti būstą parduoti ir pasidalyti gautas lėšas arba vienam likti gyventi ir dalį padengti sutuoktiniui. Jei sutuoktinis tapo paskolos laiduotoju, jam irgi reikės prisiimti įsipareigojimų vykdymą net po skyrybų, jei kita pusė nedengia turimų įsipareigojimų.

„Todėl geriausia būtų labai gerai apgalvoti ir pasitarti prisiimant įsipareigojimus bei konsultuotis su ta įmone, kuriai esate skolingi, iškart susidūrus su sunkumais, gal net nujaučiant, kad jos artėja. Tikrai galima rasti įvairių sprendimų, pavyzdžiui, pailginat paskolos mokėjimo laiką, atidedant mokėjimus kažkuriam laikotarpiui, žodžiu, tariantis ir planuojant“, – pataria ekonomistė.

Turtas ne visada dalijamas per pusę

Tam, kad turto dalybos būtų kuo lengvesnės, būtina žinoti ir kitus svarbius aspektus. Pranešime spaudai J. Cvilikienė išsamiau paaiškina, kad bene geriausiai visiems žinoma taisyklė − santuokoje įgytas sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo.

Tačiau svarbu žinoti, kad tam tikromis aplinkybėmis teismas gali netaikyti šio principo. Pavyzdžiui, jei vienas iš sutuoktinių, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paprašo jam ar jai priteisti didesnę turto dalį. Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė ar prastesnė finansinė padėtis.

Nors iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama, čia taip pat gali pasitaikyti išimčių. Jei vienam iš sutuoktinių priklausęs būstas bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu. Taip gali nutikti ir tuo atveju, jei su paskola turtas buvo įsigytas dar iki santuokos, tačiau netrukus buvo susituokta, o paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto.

Paskola būstui niekur nedings

Šeimos finansų ekspertė atkreipia dėmesį, kad su paskola įsigytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus.

Pirmojo scenarijaus atveju būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalijamos tarp sutuoktinių. Jei už pardavimą gautos sumos nepakanka visai paskolos sumai padengti, likusi skolos dalis turi būti grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.

Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius. Kitas sutuoktinis gali dovanoti iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašyti piniginės kompensacijos.

Galimas ir trečiasis scenarijus, kada abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu. Sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis jie mokės mėnesines įmokas. Tiesa, tai – gana rizikingas kelias, nes tokiu atveju tenka prisiimti atsakomybę ir už kitą sutuoktinį, o jam nemokant savosios dalies, gali tekti ją padengti.

Ketvirtojo scenarijaus atveju būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Dažniausiai tokiu atveju būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta, o jo pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.

Sukaupta pensija – taip pat bendra

J. Cvilikienė sako, kad teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukaupta finansinė atsarga. Gali būti nuspręsta, kad viena turto rūšis atitenka vienam sutuoktiniui, kita – kitam.

Egzistuoja ir kitas finansinio turto dalybų kelias, kada sukauptas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, o šis kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį. Sutuoktiniams nesusitarus dėl to, kam koks finansinis turtas turėtų atitekti, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą parduoti, o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.

Svarbu žinoti, kad finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos ar III pakopos fonduose kaupiama pensija. Nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Kadangi paprastai draudimo ar pensijų kaupimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis gali būti įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį sutartyje sukauptų lėšų.

Skolas turės grąžinti abu

Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.

Finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar perdalyti. Tačiau nereikėtų į juos numoti ranka tikintis, kad situacija išsispręs savaime, ir šiuos finansinius įsipareigojimus ir toliau vykdys sutuoktinis, kuris tai darė iki tol. Neišsprendus šių klausimų, gali susidaryti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, kad tai – kito prievolė.

Dalijamos ir vaiko išlaikymo išlaidos

Šeimos finansų ekspertės aiškinimu, vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.

Įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai – viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro 395 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.

Tačiau svarbu žinoti, kad tai yra tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni, jei jis, pavyzdžiui, turi ypatingų gabumų, lanko būrelius ar sporto užsiėmimus. Tokiu atveju šių veiklų kainos taip pat įskaičiuojamos į vaiko poreikių sumą ir vaiko išlaikymo išlaidos tampa didesnės nei minimali mėnesinė alga.