Jeigu nepatinka – sakyk iš karto

Atvirumas ("Šeima ir namai" nuotr.)
Atvirumas ("Šeima ir namai" nuotr.)
  © Organizatoriai
Šeima ir Namai
2019-11-16 20:01

Šios taisyklės – tai trisdešimties metų praktikos, pacientų stebėjimo ir darbo su savimi rezultatas. Kaip ir daug kitų psichologų, pasirinkau šią profesiją, kad išsiaiškinčiau savo paties problemas. Ir išsiaiškinau.

Tai nereiškia, kad visus tuos trisdešimt metų visą laiką tik ir tegalvojau, kaip sukurti Labkovskio metodą. Tiesiog analizavau, kuo neurotiško žmogaus elgesys skiriasi nuo žmogaus su sveika psichika elgesio. Žinau, kad daugelis sprendžia pagal save ir yra įsitikinę, jog psichiškai sveikų žmonių nėra, tačiau galite manimi patikėti – jų esama ir gyvena jie linksmai pasišvilpaudami. Mane domino netgi ne tai, kas dedasi jų galvose, o tai, kaip psichinė sveikata pasireiškia – kokiais veiksmais, kokiu gyvenimo stiliumi.

Stebėjimų rezultatu tapo šios kelios čionai pateikiamos taisyklės. Jau ne pirmus metus gyvenu pagal jas pats ir rekomenduoju kitiems.

•Darome tik tai, ko norisi;

•Nedarome to, ko nesinori;

•Iškart pasakome, jei kažkas nepatinka;

•Nekalbame, kai mūsų niekas neklausia;

•Atsakome tik į užduotą klausimą;

•Aiškindamiesi santykius, kalbame tik apie save.

Kai kam, o būtent neurotikams, gyventi pagal šias taisykles atrodo nerealu, tiesiog neįsivaizduojama iš principo. O kažkas visiškai natūraliai gyvena šitaip visą gyvenimą. Žinote, kas tai per žmonės? Ramūs, nepriklausomi, su aukšta saviverte, stabilia psichika ir labai mylintys save.

Iš kur atsiranda visi tie neurotikai? Nebūsiu originalus – jie ateina iš savo vaikystės, kurioje susidurdavo su vienais ir tais pačiais dirgikliais. Dirginimas vis kartojasi, ir psichika susikuria standartines reakcijas. Pavyzdžiui, jeigu tėvai barasi ir rėkia, vaikas išsigąsta ir užsisklendžia savyje, o kadangi rėkia ant jo dažnai, tai mažasis nuolat nuolat bijo ir jaučiasi gniuždomas. Vaikas užauga, elgesio modelis įsitvirtina psichikoje. Dirgiklis – reakcija, dirgiklis – reakcija… Bėga metai. Smegenyse formuojasi jungtys, konkrečiai susigrupuoja nervų ląstelės, verčiančios reaguoti jau įprastu būdu į bet kokį analogišką dirgiklį.

Tai štai – kad padėtume žmogui įveikti baimę, nerimą, nepasitikėjimą, šią sistemą reikia sulaužyti. Sukurti naujas jungtis, naujas jų konfigūracijas. Ir yra tik vienas būdas tai padaryti – poelgiais, kurie visiškai neįprasti neurotikui.

Jam reikia pradėti veikti kitaip, sulaužyti savo elgesio stereotipus. O kai esama taisyklių, kurios aiškiai ir griežtai reglamentuoja elgesį, pasikeisti žymiai lengviau. Daug nesamprotaujant, nerefleksuojant, nesiknaisiojant savo negatyvioje patirtyje.

Mano rekomenduojamos šešios taisyklės aiškiai instruktuoja, kaip reikia veikti kiekvienoje konkrečioje situacijoje, pradedant pačiomis paprasčiausiomis, buitinėmis (kokią kavą gerti ryte – juodą ar su pienu?), baigiant itin svarbiomis.

„Tai ką gi man daryti?“ – dažnai klausia žiūrovai mano lekcijų metu ir pradeda pasakoti apie savo gyvenimo sunkumus. „O ko jūs norėjote?“ – klausiu aš to žmogaus ir dauguma paprasčiausiai pasimeta. Nes priimdami sprendimus įprato atsižvelgti į viską pasaulyje, išskyrus savo paties troškimus.

Taip, šito reikia mokytis. Bet jeigu laikysimės pateiktų taisyklių pakankamai ilgai, bent jau mėnesį laiko, sulauksime pirmų permainų savo reakcijose ir apskritai psichikoje.

O dar aš visada įspėju, kad pakeitę elgesio stilių galite prarasti žmones ir pinigus. Tam tikrus žmones ir tam tikrus pinigus. Pavyzdžiui, galų gale išrėšite draugei į akis, kad jums nepatinka, kai ji flirtuoja su jūsų vyru, ir draugė, neapsakomai nustebusi, daugiau jums nebepaskambins. Arba suprasite, kad šis darbas baigia iščiulpti paskutines jūsų jėgas, ir išeisite. Tokiems dalykams reikia būti pasiruošusiam. Kaip ir pozityvioms permainoms, naujiems draugams, naujam darbui ir naujiems pajamų šaltiniams.