Egzistuoja 1 iš 14 tūkst. tikimybė, kad kitąmet žmonija išnyks

Apokalipsė
Apokalipsė
gismeteo.lt
2019-11-14 18:30

Naujas tyrimas atskleidė, kad žmonėms gresia didesnė tikimybė kitąmet išnykti, negu kad žmogų nutrenks žaibas arba užpuls ryklys.

Mokslininkai nustatė, jog tikimybė, kad kažkuriais metais dėl natūralių priežasčių išmirs žmonija, siekia vieną iš 14 tūkst.

Komanda taip pat pastebėjo, kad rizika auga, kai prie skaičiavimų yra pridedamos ir žmonijos sukurtos grėsmės, tarp kurių ­­– branduoliniai ginklai bei klimato kaita.

Naujausią žmonijos išnykimo tyrimą atliko mokslininkai iš Oksfordo universiteto ir jų siekis buvo nustatyti bendrą žmonijos išnykimo nuo natūralių priežasčių, tarp kurių ­­– ir asteroido smūgis, ir superugnikalnio išsiveržimas, tikimybę.

Komanda apžvelgė 200 tūkst. metų žmonijos karaliavimą Žemėje ir siekė nustatyti mūsų išnykimo tikimybę.

Šis skaičiavimas reiškia, kad žmonės turi didesnę tikimybę išnykti, nei kad individą nutrenks žaibas (1 iš 700 tūkst.), kad jis bus užpultas ryklio (1 iš 650 tūkst.) ar net kad jis susitikinės su supermodeliu (1 iš 880 tūkst.), skelbia „The Sun“.

Antroje tyrimo dalyje komanda apžvelgė fosilijų duomenis ir nustatė, kad ši tikimybė sumažėjo iki 1 iš 23 tūkst.

Komanda surinko archeologinius ir fosilijų duomenis iš artefaktų, kurie yra šimtų tūkstančių metų senumo ir daugelis jų atkeliavo iš Maroko ir Etiopijos.

Praėjusiais metais atskira tyrėjų komanda sukūrė modelį, kuris nustatytų tris tikėtinus mūsų planetos likimus toliau augant Žemės populiacijai ir blogėjant klimato kaitos poveikiui.

Matematikai modeliavo, kaip pažangiosios civilizacijos senosiose egzoplanetose galėjo išgyventi ar išnyko susidūrusios su panašiai besikeičiančia aplinka.

Jie atskleidė, kad žmonija galimai susidurtų su „sklandžiais pokyčiais“ (angl. soft landing), „palaipsnine žūtimi“ arba „plačiu subyrėjimu“.

Ekspertų teigimu, žūtis, kurios metu septyni iš dešimties planetos gyventojų būtų nušluoti nuo jos paviršiaus dar prieš jai stabilizuojantis, buvo pats dažniausias rezultatas.

„Sklandūs pokyčiai“ buvo pats pozityviausias rezultatas ir jis įvyko, kai civilizacija prisitaikė prie besikeičiančios planetos, išvengdama masinio išnykimo.

„Plataus subyrėjimo“ metu planeta buvo pernelyg jautri, kad atsinaujintų po patirtų nuostolių, sukeltų jos gyventojų, kas privedė iki staigaus visų inteligentiškų gyvybės formų sunaikinimo.

Modeliuose nustatyta, jog netgi kai planetos perėjo link atsinaujinančio kuro vartojimo, kad apsisaugotų nuo išnykimo, kartais nuostolių vis dar būdavo pakankamai, jog nuo planetos paviršiaus būtų nušluoti jos gyventojai.

Mokslininkų teigimu, simuliacija atskleidžia radikalią tiesą apie iššūkius, su kuriais mes susiduriame įstumdami Žemę į jos žmonijos dominuojamą erą.

Komanda, kuriai vadovavo mokslininkai iš Niujorko Rochesterio universiteto, pasinaudojo populiacijos augimo Žemėje modeliais, kad išsiaiškintų, kaip galėjo augti svetimos planetos.

Pasinaudoję statistiniais modeliais tyrėjai sukūrė galimas ateiviškų pasaulių istorijas, civilizacijas, kuriose jie augo, ir klimato kaitas, su kuriomis buvo susidurta.

Šias visuomenes jie vadino egzocivilizacijomis ir teigė, kad mokymasis iš jų klaidų galėtų padėti mums pasiruošti klimato kaitos poveikiui.

Deja, iš trijų stebėtų likimų nė vienas nebuvo pozityvus.

Daugelyje modelių mokslininkai stebėjo, kad net iki 70 proc. populiacijos išnykdavo dar iki vėl pasiekiant stabilią būseną.