Praėjus 30 metų po Berlyno sienos griūties Vakarų aljansą krečia susiskaldymas

Berlyno sienos griūties minėjimas
Berlyno sienos griūties minėjimas
  © SCANPIX/REUTERS
BNS
2019-11-09 13:04

Vokietija šeštadienį mini 30 metų sukaktį nuo Berlyno sienos griūties, paskatinusios komunistinio režimo žlugimą ir valstybės pakartotinį suvienijimą, bet Vakarų aljansas, padėjęs užsitikrinti šiuos pasiekimus, šiuo metu yra krečiamas gilių nesutarimų.

Europa „privalo reikšti demokratiją ir laisvę, žmogaus teises ir pakantumą“, šeštadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, jos šaliai minint Berlyno sienos griūties 30-ąsias metines.

Šių vertybių „privalo visuomet būti įgyvendinamos ir iš naujo ginamos“, A. Merkel sakė per oficialią ceremoniją kreipdamasi į šalies politinius lyderius ir svečius iš kitų Europos šalių. Kanclerė perspėjo, kad šios laisvės negali būti laikomos savaime suprantamomis.

Kalbėdama Susitaikymo koplyčioje, įrengtoje buvusioje „mirties juostoje“ palei Berlyno sieną, kancelerė pabrėžė, kad komunistinius Rytus ir demokratinius Vakarus skyrusi užtvara dabar jau tapusi „istorija“.

Pati A. Merkel užaugo Rytų Vokietijoje, o 1989 metų lapkričio 9-osios vakarą tuometė Mokslų akademijos chemikė kartu su tūkstančiais kitų žmonių stovėjo prie sienos Berlyne.

Komunistinės valdžios sprendimas galiausiai atidaryti sienos perėjas „mus moko, kad jokia siena, uždaranti žmones ir ribojanti laisvė, nėra pakankamai aukšta ir plati, kad jos nebūtų galima pralaužti“, sakė A. Merkel.

Kanclerė ir renginio svečiai, įskaitant Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos prezidentus, buvo pakviesti įkišti rožių žiedų į skyles išsaugotame Berlyno sienos fragmente Bernauerio gatvės memoriale, į šiaurę nuo sostinės centro.

Grupė moksleivių iš visos Europos, įskaitant mokinius iš karo krečiamos Ukrainos, savo gimtosiomis kalbomis lyderiams pasakojo apie jausmus, kuriuos jiems žadina šis sukaktis.

Likus dviems dienoms iki datos, skatinančios prisiminti epochos virsmą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas daugelį pribloškė savo pareiškimu, kad transatlantinės partnerystės blokas NATO yra ištiktas „smegenų mirties“, o pati Europa yra „atsidūrusi prie bedugnės krašto“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel į šiuos pareiškimus ketvirtadienį reagavo su jai neįprastu griežtumu: „Nemanau, kad tokie pernelyg apibendrinti vertinimai yra būtini“. Vėliau pasipylę kiti kritikos pareiškimai atidengė didėjančius nesutarimus tarp tradicinių sąjungininkių.

Ši įtempta įžanga į iškilmes smarkiai skyrėsi nuo atmosferos prieš penkerius metus, kai į Berlyno sienos griūties minėjimo renginius buvo atvykęs buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas bei Lenkijos buvęs prezidentas ir šios šalies laisvės judėjimo ikona Lechas Walesa. 

Šįkart buvusių Šaltojo karo galybių lyderių nebus, o JAV prezidento Donaldo Trumpo politika remiantis šūkiu „Pirmiausiai – Amerika“, Britanijos „Brexito“ pastangos ir Rusijos stiprėjimas dar labiau didina santykių įtampą.

JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo vizitas Berlyne baigėsi penktadienį, o E. Macronas planuoja tik trumpam atvykti sekmadienį, tad per faktines metines lapkričio 9-ąją Vokietijos sostinėje iškilių tarptautinių veikėjų nebus.

Prieš išvykdamas M. Pompeo taip pat paskelbė rimtą perspėjimą: „Švęsdami taip pat privalome pripažinti, kad laisvė niekada nebūna garantuota.“

„Mūsų dienomis autoritarizmas vėl kyla“, – pridūrė jis, aiškiai turėdamas galvoje Kiniją ir Rusiją.

„Naivus atsainumas“

Panašų signalą pasiuntė ir Europos Komisijos būsimoji vadovė Ursula von der Leyen, pažymėjusi, kad euforiškas optimizmas dėl liberaliosios demokratijos ir laisvės, tvyrojęs 1989 metų lapkričio 9-ąją, dabar jau išsisklaidęs.

„Šiandien turime pripažinti, kad mūsų atsainumas buvo naivus“, – kalbėjo U. von der Leyen.

Rusija „naudojasi smurtu, kad pakeistų Europoje nusistovėjusias sienas, taip pat stengiasi užpildyti kiekvieną vakuumą, paliktą JAV“, pridūrė ji.

Be to, viltys, kad besivystanti Kinija judės arčiau Vakarų liberaliosios demokratijos modelio, taip ir neišsipildė, pripažino U. von der Leyen.

M. Gorbačiovas, kurio sprendimas nesiųsti sovietų pajėgų Rytų Vokietijos režimui paremti laikomas gyvybiškai svarbiu taikai išsaugoti Šaltojo karo pabaigoje, interviu vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ sakė, kad aniems susiskaldymo laikams nejaučiama „jokios nostalgijos“.

Tačiau „turime pripažinti, kad pasibaigus Šaltajam karui naujieji lyderiai nesugebėjo sukurti šiuolaikiškos saugumo architektūros, ypač Europoje“, pabrėžė jis.

„Dėl to atsirado naujų skiriamųjų linijų, o NATO plėtra rytų kryptimi... perslinko šias linijas prie Rusijos sienų“, – aiškino buvęs lyderis.

„Pusė šimtmečio“

Neskaitant ryškėjančių įtrūkimų tarptautinėje arenoje, nauja praraja veriasi pačioje Vokietijoje – buvusiose komunistinėse žemėse vis labiau įsitvirtina ultradešinieji.

Pati A. Merkel atkreipė dėmesį į šią problemą, pareiškusi, kad veikėjai, anksčiau galvoję, jog skirtumus tarp buvusių komunistinių Rytų ir kapitalistinių Vakarų pavyks užglaistyti, dabar mato, kad „tam reikės pusės šimtmečio arba daugiau“.

Debatai dėl skirtumų tarp Rytų ir Vakarų suintensyvėjo „pasaulyje sustiprėjus nacionalistinėms ir protekcionistinėms tendencijoms, taip pat skatinančioms daugiau diskusijų iš nacionalinės perspektyvos“, A. Merkel sakė dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“.

Tvyrant niūrioms nuotaikoms šeštadienį planuojama rimta politinių atminimo renginių programa. Planuojama, kad oficialiuose renginiuose dalyvaus keletas Vidurio Europos šalių prezidentų.

Jie prisidės prie A. Merkel ir Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio paminėti savo šalių „indėlio... į taikią revoliuciją“, atvedusią prie komunistinio režimo griūties.

A. Merkel kalbės Susitaikymo koplyčioje, įrengtoje prie išsaugoto Berlyno sienos fragmento. Toje vietoje sienos statybų pradžios pirmąją dieną vietos gyventojai šoko per langus, kad ištrūktų iš komunistinės Rytų Vokietijos, o kiti vėliau kasė tunelius, kad patektų į vakarus.

F.-W. Steinmeieris vakare taip pat pasakys kalbą prie Brandenburgo vartų, o vėliau įvyks keletas koncertų, įskaitant prestižinio Berlyno filharmonijos orkestro pasirodymą.

1989 metų lapkričio 9-ąją Rytų Vokietijos pasieniečiai, apsupti didžiulių minių, pasidavė spaudimui ir atvėrė vartus į Vakarų Berlyną. Tokiu būdu pirmąkart atsivėrė galimybė laisvai patekti į Vakarų sąjungininkių kontroliuotą sektorių nuo Berlyno sienos pastatymo.

Praėjus nedaug laiko po šio įsimintino įvykio Rytų Vokietijos komunistinis režimas žlugo, o po metų Vokietija buvo iš naujo suvienyta.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.