Ką daryti, kai žaislų perteklius ima kenkti vaiko vystymuisi

Žaislai
Žaislai
  © Pixabay.com

Kai keturmetis su didelėmis blizgančiomis akimis žvelgia į žaislų lentynas ir maldauja: „Prašau, nupirk man tą!“, kaip galima atsilaikyti ir pasakyti „Ne!“ Dauguma tėvų to neįstengia. Deja, mažiau žaislų namuose reiškia daugiau. Mokslininkai seniai įrodė, kad žaislų pertekliuje augantys vaikai būna neramūs, kaprizingi. Jiems sunkiau sekasi sutelkti dėmesį ir mokytis.

Kai pliušiniai meškinai ir kiškučiai, „Lego“ rinkiniai, dėlionės, lėlė, mašinos, traukiniai, parduotuvių ir virtuvių komplektai nebetelpa kambaryje, kai kuriuos tėvus apima negeras jausmas. Tačiau didelių ir mažų dovanų srautas neišsenka. Jo tiesiog neįmanoma nutraukti. Nauji žaislai atsiranda ne tik per gimtadienius ar Kalėdas, bet ir šiaip sau, visai be progų. Močiutės ir seneliai, dėdės ir tetos retai kada ateina į namus tuščiomis. O ir tėvai savo meilę vaikui sąmoningai ar nesąmoningai išreiškia dovanomis ir dovanėlėmis.

„Daugumai tėvų labai svarbu skatinti vaiko vystymąsi“, – sako vokiečių profesorius Danielis Fischeris iš Liuneburgo universiteto. – Tada tėvai laikosi principo: kuo daugiau, tuo geriau.“

Užuot pildę kiekvieną vaiko norą, tėvai turėtų apriboti jo žaislų skaičių, pataria Fischeris. Daiktai, kurių yra mažai, įgauna vertę. Ši taisyklė galioja ne tik vaikų kambaryje.


Žaislai

Žaislai© 123rf.com

Kaip sumažinti žaislų skaičių?

Tėvai galėtų surinkti ir paslėpti dalį vaiko daiktų ir po kurio laiko juos pakeisti kitais. Kai kuriuose Vokietijos miestuose veikia žaislų „bibliotekos“, skolinančios vaikiškus žaislus ir žaidimus.

Ypač atsiliepiant į spontaniškai kilusius vaiko norus būna naudinga kartkartėmis griežtai pasakyti „Ne“, pataria edukologijos profesorė Inka Bormann iš Berlyno universiteto. Mat kai kurie vaikų norai praeina lygiai taip pat greitai, kaip buvo atsiradę.

Labai dažnai galima kitaip patenkinti vaiko poreikius, kurie slypi už spontaniško noro gauti naują žaislą. „Vietoj žaislo tėvai gali suteikti vaikui stimulų ir išgyvenimų“, – aiškina Fischeris. Bendra išvyka į mišką patenkins mažylio nuotykių poreikį, žaidžiant persirengėlius, galima vaiką perkelti į kitą vaidmenį.

Bendri tėvų ir vaiko išgyvenimai turi būti pirmoje vietoje. Jie nustums į antrą planą materialinius mažylio poreikius.

Iš tikrų bendriems vaiko ir tėvų išgyvenimams dėl intensyvaus ir kruopščiai suplanuoto suaugusiųjų laisvalaikio beveik nelieka vietos. „Mes gyvename tokioje visuomenėje, kurioje mūsų poreikiai vis labiau padengiami perkamomis prekėmis ir paslaugomis

Suaugę, kurie gauna vieną internetinių prekių siuntą po kitos, negali reikalauti iš savo vaikų, kad jie palauktų karštai trokštamo žaislo iki Kalėdų. Ir atvirkščiai, sąmoningas tėvų gyvenimo stilius formuoja atitinkamą vaikų elgseną.

Kaip tai funkcionuoja ir kur baigiasi tėvų įtaka, patyrė keturis vaikus auginanti Simona. „Kai klasės draugai pasakoja apie kompiuterinius žaidimus ar nešiojasi išmanųjį telefoną, mano vaikai pavydi, – pasakoja ji. – Bet mes su vyru nustatėme aiškias taisykles. 13-ojo gimtadienio proga vaikas gauna kompiuterį ir gali iš savo susitaupytų pinigų nusipirkti mobilųjį telefoną“.

Vaikų žaislai būna brangūs. Prekybininkai naudojasi tėvų silpnumu. Ir vis dėlto perkant vaikui žaislą  be progos vertėtų pasvarstyti, ar ne geriau būtų už tuos pinigus suteikti vaikui naujų įspūdžių, išgyvenimų, patirties, nusivesti jį į kiną, teatrą, cirką, atrakcionų parką, vaikams skirtus renginius. . 


Mergaitė

Mergaitė© Pixabay.com
Šaltinis: Dpa-tmn