Spektaklis „Dabar aš esu“: leidimas matyti

Spektaklis "Dabar aš esu" (Viktorijos Lankauskaitės nuotr.)
Spektaklis "Dabar aš esu" (Viktorijos Lankauskaitės nuotr.)
Alfa.lt
2019-11-15 19:51

Lapkričio 16 d. ir 17 d. Vilniuje, Menų spaustuvėje vyks premjerinis spektaklis „Dabar aš esu“. Pjesės autorė ir režisierė Sandra Bernotaitė, vaidina Mindaugas Černiauskas ir Raminta Paukštytė. Tai pusantros valandos trukmės žaisminga ir jautri dviejų jaunų žmonių pokalbio studija.

Spektaklis buvo kuriamas Kaune, mažytėje VDU auditorijoje baltomis sienomis. Tai buvo aktorės R. Paukštytės bakalaurinis darbas. Bendradarbiaujant su rašytoja S. Bernotaite, kilo sumanymas, atsispiriant nuo jau surinktos medžiagos, parašyti originalią pjesę dviems veikėjams – aktorei ir budėtojui.

Siužetas paprastas: egzistencinę krizę išgyvenanti aktorė Emilija prieš pat vidurnaktį atvyksta į priklausomybių reabilitacijos centrą ir čia susipažįsta su vaikinu vardu Paulius, kuris pasirinko nebūti su žmonėmis. Pokalbis suteikia galimybę abiems veikėjams išjudėti iš mirties taško.

Pjesės vidinį veiksmą S. Bernotaitė sutelkė į tai, kas jai atrodo labiausiai aktualu: „Iškart supratau, kad man nėra svarbi priklausomybių ir reabilitacijos tema, tai bus tik fonas. Noriu kalbėti apie tikrumą. Apie tai, kada žmonės palūžta nuo aplinkinių melo, nuo išdavysčių, ir nusprendžia trauktis iš gyvenimo, nebūtinai savižudybės keliu. Neleisti sau būti su žmonėmis, atsisakyti mylėti – taip pat savinaika.“

Pokalbis suteikia galimybę abiems veikėjams išjudėti iš mirties taško

Kurdama Emilijos vaidmenį, R. Paukštytė konsultavosi su ilgamečiu vieno priklausomybių reabilitacijos centro vadovu. Jis patikino, kad suprasti, kaip jaučiasi narkomanas, yra nesunku, nes pati priklausomybės būsena yra vienoda, nežiūrint, kam esi priklausomas. „Užaugau naiviai manydama, kad alkoholis, cigaretės ir narkotikai yra trys vienintelės priklausomybės, – dalinosi patirtimi aktorė. – Dabar man jau taip nebeatrodo. Žmogus gali būti priklausomas daug kam: šokoladui, religijos kultui, kompiuteriniams žaidimams, socialiniams tinklams, lošimui. Išvengti priklausomybių man tikrai nepavyko. Labai daug metų turėjau priklausomybę vienam žmogui.“

Pirmųjų repeticijų metu aktoriai išbandė sėdėjimą tylint vienas priešais kitą, leido kitam matyti save. „Tai nėra taip lengva, kaip skamba, – tikino S. Bernotaitė. – Spektaklio kūrimas mums patiems padeda nurimti savyje, leisti kitam matyti, nes tik taip įvyksta susitikimas, kontaktas.“ Repetuojant pamažu ėmė aiškėti ir kiti spektaklio elementai: pasirodymas vyks mažoje auditorijoje su stikline siena į koridorių; žiūrovai turi sėdėti arti ir jų turi būti mažai; nuotaiką sukurs natūralus apšvietimas, garsas, netgi kvapai.

Aktorius M. Černiauskas pastebėjo, kad vaidyba priešais itin arti esančią publiką turi savo niuansų: „Kadangi žiūrovų skaičius nedidelis, jie nepaslėpti tamsioje salėje – kiekvieną galima paliesti ranka, o kai kuriems ir numinti koją. Toks fizinis artumas kuria subtilesnį, intymesnį ryšį – vaidiname nepažįstamiems, bet vis dėlto ne beveidžiams žmonėms. Šiame spektaklyje publika tampa pilnaverte vidinio veiksmo dalimi. Žiūrovai klausosi personažo išpažinties, virsta situacijos dalyviais, praeities šmėklomis, nuopuolių liudininkais, gyvais moralės priekaištais...“


Spektaklis "Dabar aš esu" (Viktorijos Lankauskaitės nuotr.)

Spektaklis "Dabar aš esu" (Viktorijos Lankauskaitės nuotr.)

Scenoje įvykstantis kontaktas primena tranzavimą, kai tampa įmanoma atsiverti, nes žinai, kad tavo istorijos liks su žmogumi, kurio nebepamatysi. Geras pokalbis kartais būna visiškai atviras, keistas, jame gali būti pažeidžiamas, klystantis, net beviltiškas. Nuoširdus, nebūtinai rimtas pokalbis leidžia žmonėms pasidalinti kažkuo neapčiuopiamu, suartėti. Tokie pokalbiai gali savyje turėti ir konfliktą, tačiau nevirsti kova.

Kūrėjams buvo svarbu ne tik atverti savo veikėjų egzistencinio liūdesio gelmes. Spektaklyje ženklas EXIT įgyja kitą reikšmę ir leidžia susimąstyti apie tai, kad gal ne viskas gyvenime beviltiška, ne visos progos prarastos. Kai tik nustoji bijoti gyventi, gali pajusti: esi.