Po sporto šventės pradėjo milijoninio pelno dėlionę
Japonijoje – regbio bumas

Regbio pasaulio taurė
Regbio pasaulio taurė
  © PA Wire

Praėjusį savaitgalį Japonijoje baigėsi didžiausias 2019 m. sporto renginys – pasaulio regbio čempionatas. Jame nugalėjusi Pietų Afrikos Respublikos (PAR) rinktinė tęsia šventinių pagerbimų maratoną, o varžybų organizatoriai ir pasaulinė regbio vadovybė ėmėsi skaičiuoti pelną.

44 dienas trukusią regbio šventę vainikavo PAR rinktinės triumfas. Finale PAR atstovai užtikrintai, 32:12, įveikė Angliją ir trečią kartą tapo pasaulio čempionais.

Finalo verta kova vyko pusfinalyje, kur geležinę gynybą pademonstravusi Anglija 19:7 pranoko pastarųjų dviejų pasaulio pirmenybių nugalėtoją Naujosios Zelandijos rinktinę. Pastaroji tenkinosi bronzos medaliais, tačiau bet kokia vieta, išskyrus pirmąją, šiai regbio madų lyderei prilygsta nesėkmei. Todėl nieko keisto, kad iš savo pareigų pasitraukė Naujosios Zelandijos rinktinės treneris Steve'as Hansenas. Keturi geriausio pasaulio regbio trenerio titulai ir 86 proc. laimėtų rungtynių nublanko prieš pusfinalyje patirtą gėdą.

O PAR savo regbininkų pergalę nutarė pažymėti kaip reikiant. Sekmadienį čempionams sugrįžus iš Japonijos, prasidėjo savaitės trukmės renginių ir švenčių maratonas, jo metu sportininkai susitinka su sirgaliais, valdžios atstovais ir rėmėjais. PAR treneris Rassie Erasmusas jau ėmė planuoti ateities kovas: „Pasirengti pasaulio čempionatui turėjome 618 dienų, pavyko viską kruopščiai suplanuoti. Turime tai tęsti. Pralaimėsi rungtynes – ir visi pamirš apie laimėtą pasaulio taurę.“

Komercinės pajamos augo dešimtadaliu

2015 m. Anglijoje vykęs pasaulio regbio čempionatas buvo ekonomiškai sėkmingiausias tarp iki tol vykusių. Nors turnyro Japonijoje išsami finansinė ataskaita dar ruošiama, neabejojama, kad 2019 m. pasaulio taurės turnyras taps pelningiausias.

Galima prisiminti, kad pasaulinei regbio vadovybei (IRB) paskelbus, jog čempionatas vyks Japonijoje, būta nemažai nepasitenkinimo. Stipriai abejota, ar regbio elitui nepriskiriama valstybė susidoros su tokiu iššūkiu.

Organizacijos „World Rugby“ generalinio direktoriaus Bretto Gosperio teigimu, pirminės prognozės bylojo, kad pajamos iš 2019 m. čempionato gali būti ketvirtadaliu mažesnės nei prieš ketverius metus, kai pirmenybės vyko Anglijoje. Tai kėlė susirūpinimą, nes „World Rugby“ biudžete net 80 proc. lėšų sudaro įplaukos iš pasaulio čempionato. Didžiausią nerimą skatino galimas mažesnis uždarbis iš sutarčių su transliuotojais Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje, nes visos rungtynės vietos laiku čia buvo rodomos rytais, tad jas stebėjo mažesnė auditorija. Esą tai buvo kaina, kurią „World Rugby“ turėjo sumokėti už bandymus užkariauti Azijos rinką.

Kritikai visuomet pabrėždavo ydingą jėgų išsidėstymą pasaulinėje regbio piramidėje, kurioje yra savotiškas uždaras 10 tautų klubas pietiniame (Naujoji Zelandija, Australija, PAR ir Argentina) bei šiauriniame (Anglija, Velsas, Airija, Škotija, Prancūzija ir Italija) pusrutuliuose. Ir tapti jo narėmis kitoms šalims praktiškai neįmanoma.

Tačiau dabar B. Gosperis triumfuoja: lyginant su praėjusiu čempionatu, komercinės pajamos už transliacijas ir reklamą, lyginant 2015-ųjų bei 2019-ųjų čempionatus, ne tik nesumažės, bet ir padidės beveik dešimtadaliu – nuo 411 mln. dolerių (357 mln. eurų) iki 449 mln. dolerių (390 mln. eurų).

Čempionato metu Japonijoje fiksuotas susidomėjimo regbiu augimas. Stebėti Naujosios Zelandijos, PAR, Velso rinktinių atvirų treniruočių plūdo tūkstančiai, organizatoriai pardavė 98 proc. visų bilietų į rungtynes. Per šias šešias savaites Japonjoje pabuvojo apie 400 tūkst. regbio gerbėjų iš 170 šalių. „World Rugby“ teigimu, stadionuose apsilankė 1,84 mln. žmonių, arba vidutiniškai 37,9 tūkt. per vienas rungtynes. Daugiausia žiūrovų – 70 103 – stebėjo finalo rungtynes Jokohamoje.

Lietuvos regbio federacijos prezidentas Rytis Davidovičius prisiminė dvejones dėl japonų galimybių surengti efektyvų pasaulio taurės turnyrą ir konstatavo, kad skeptikai nebuvo teisūs.


Rytis Davidovičius

Rytis Davidovičius© „Facebook“

„Kiekviena šalis, gaudama teisę surengti pasaulio taurės turnyrą, atsakomybę dalijasi su rėmėjais ir vyriausybe. Taip buvo visada. O japonai delsė patvirtinti reikiamas sutartis ir dar 2015 m. nebuvo pasiekę susitarimo su valdžia. Todėl pasaulinei regbio organizacijai kilo pagrįstų baimių dėl turnyro efektyvumo, – Alfa.lt pasakojo R. Davidovčius. – Tik kai Japonija 2015 m. čempionate sensacingai nugalėjo PAR, kilo didelis ažiotažas ir reikalai pajudėjo. Buvo baiminamasi prastos turnyro organizacijos. Tačiau finansiniai rezultatai pranoko lūkesčius.“

Žaidėjams – trupiniai

Pasaulio čempionato dalyviai – žaidėjai ir treneriai – yra pagrindiniai šios didingos sporto šventės veikėjai, tačiau už savo pastangas jie gauna palyginti kuklias premijas. Be to, skirtingai nei dauguma kitų komandinių sporto šakų vadovybių, „World Rugby“ organizacija pasaulio čempionatuose neskirsto piniginio prizų fondo.

„Tai nereiškia, kad pasaulinė organizacija nesidalija pelnu su savo narėmis. Priešingai. Yra tam tikra sistema, pagal kurią ketverių metų pasaulio čempionato ciklo pajamos išdalijamos nacionalinėms federacijoms, – paaiškino R. Davidovičius. – Sumos dalijamos proporcingai pagal rinktinių pasiektus rezultatus, įtaką transliacijų pardavimams, marketingui ir t. t. Tituluočiausios šalys gauna milijonines išmokas, už kurias stato regbio akademijas ir plėtoja infrastruktūrą. Kitoms atitenka mažiau. Pavyzdžiui, Lietuva kasmet gauna 30–40 tūkst. eurų paramą.“

Todėl kiekvienos pirmenybėse dalyvaujančios šalies nacionalinė federacija pati sprendžia, kokia suma įvertinti regbininkų pergales.

Nėra oficialių duomenų, kiek už čempionų titulą buvo pažadėta PAR rinktinės žaidėjams. Anglijos rinktinės nariai triumfo atveju būtų gavę po 225 tūkst. svarų sterlingų (248 tūkst. eurų), Naujosios Zeladijos – po 119 tūkst. svarų sterlingų (131 tūkst. eurų) premijas.

Aukščiausio lygio profesionalų sporte tai – labai nedideli pinigai. Vis tik, kaip pareiškė 2015 m. pasaulio čempionės Naujosios Zelandijos narys Wyattas Crockettas, labiau už pinigus atletus motyvuoja galimybė iškelti Webbo Elliso vardo čempionų taurę: „Šiame laimėjime telpa viskas. Pinigai ateina ir išeina, o čempiono vardas yra neįkainojamas. Apie tai galėsi pasakoti savo vaikams ir anūkams. Kiekvienas regbio žaidėjas nori tokio įvertinimo.“

Atlaikė gamtos siųstą išbandymą

Skirtumas tarp elitinių ir mažesnių regbio valstybių visuomet buvo nemažas, todėl pasaulio čempionato grupių varžybose favoritų pergalės 30 ir didesne taškų persvara nieko nestebino. Visgi Urugvajaus laimėjimas prieš Fidžį, Sakartvelo ir Tongos rinktinių kovingumas nepaliko abejingų.

O labiausiai visus sirgalius žavėjo pasakiškas Japonijos rinktinės pasirodymas. Japonai grupės varžybų etape pranoko dvi elitines regbio rinktines Airiją (19:12) bei Škotiją (28:21) ir pirmą kartą istorijoje iškopė į ketvirtfinalį. Tai laikoma žavingiausiu regbio pasaulio čempionatų įvykiu nuo pat inauguracinio turnyro 1987-aisiais.

Lemiamų A grupės rungtynių prieš Škotiją transliaciją stebėjo 55,8 mln. japonų ir tai tapo populiariausia televizijos rodyta programa Japonijoje šiais metais.

Čempionato organizatorių džiaugsmą ir euforiją temdė tik nelaimė, vardu Hagibis. Spalio pradžioje rytinę Japonijos pakrantę talžęs galingas taifūnas pareikalavo daugiau nei 80 gyvybių. Dėl to buvo atšauktos trejos rungtynės, jau neturėjusios įtakos komandų išsidėstymui grupės turnyre. Dėl grėsmės saugumui neįvyko netgi klasikinė aršiausių varžovių Anglijos ir Prancūzijos akistata.

„Sunku pasakyti, ar šių rungtynių nukėlimas turės įtakos bendram čempionato pelnui. Tačiau organizatoriai laikėsi principo, kad saugumas yra svarbiausia. „World Rugby“ įvertino riziką žmonėms, todėl galimos pajamos buvo nustumtos į antrą planą“, – pažymėjo R. Davidovičius.

Japonai atlaikė ir šį gamtos siųstą išbandymą, o po kelių dienų pasiekė garsiąją pergalę prieš škotus.

„Tai tik parodo, kokie atsparūs, vieningi ir ryžtingi yra japonai. Labai apmaudu, kad žmonės prarado savo artimuosius. Ir nors visi dabar sveikina PAR rinktinę, japonų atsidavimas aikštėje bei už jos ribų mano galvoje liko tarp įsimintiniausių turnyro akimirkų“, – sakė „World Rugby“ prezidentas Billas Beaumontas.

Lietuvoje gyvenantis ir futbolą mėgėjiškoje lygoje žaidžiantis japonas Koichi Sato tikino, kad gamtos stichija jo nenustebino.

„Kiekvienais metais panašiu metu spalio mėnesį mano tėvynė susiduria su taifūnais. Kartais jie praeina be pasekmių, kartais pridaro rimtos žalos, kaip šiemet, – portalui Alfa.lt sakė vyras. – Numatyti šios stichijos nebuvo neįmanoma. Visgi nemanau, kad tai turės kažkokios neigiamos įtakos bendram „World Rugby“ finansiniam uždarbiui.“


Koichi Sato, VFL nuotrauka

Koichi Sato, VFL nuotrauka

Į sėkmę – su legionieriais

Po istorinių pergalių prieš airius bei škotus Japonijoje kilo masinė euforijos banga. Pirmuosiuose laikraščių puslapiuose mirgėjo regbio rinktinės nuotraukos, žinių laidos prasidėdavo pranešimais apie vietos herojų pergales. Entuziazmo nenuslopino netgi pralaimėjimas ketvirtfinalyje (3:26) būsimiesiems čempionams PAR atstovams.

„Man sunku apibūdinti tas emocijas, nes čempionato metu nesilankiau Japonijoje. Bet iš to, ką mačiau mūsų žiniasklaidoje, taip, tai buvo euforija, – tvirtino K. Sato. – Antra vertus, reikia suprasti, kad Japonijoje žurnalistai visuomet mėgo patrauklias iš iškalbingas antraštes, išaukštinti skambias pergales.“

Visgi svarbu paminėti, kad šiuolaikiniame pasaulyje kai kurios rinktinės pergalių siekia su legionierių pagalba – kviečiami talentingi užsieniečiai, kurie po natūralizacijos proceso gauna tos šalies pilietybę.

Šis reiškinys ypač gajus Japonijoje. 2019-ųjų regbio pasaulio čempionate šeimininkų komandoje iš 31 žaidėjo net 14 buvo gimę ne Japonijoje.

R. Davidovičius pasakojo, kad „World Rugby“ nėra apribojusi legionierių skaičiaus, o taisyklės gana liberalios – į naują šalį atvykęs žaidėjas privalo joje gyventi ir žaisti 5 metus, tuomet gali jai atstovauti tarptautinėse varžybose.

„Šis verslas užsuktas rimtai. Net tokia regbio supervalstybė kaip Naujoji Zelandija vilioja talentus iš Fidžio, Samoa ir kitų regiono salų. Pakviečia juos dar paauglius, moka stipendijas, suteikia galimybę įgyti išsilavinimą bei kitų lengvatų, ir po to jie tampa lygiateisiais rinktinės nariais“, – atskleidė pašnekovas.

Japonai suprato, kad be tvirtų ir augalotų užsieniečių pagalbos regbio aukštumų nepasieks, tad natūralizacijos procesą pradėjo senokai. Vietos sirgalių tai netrikdo, o rezultatai byloja, kad legionieriai atrado bendrą kalbą su grynakraujais japonais.

„Panašu, kad mano tėvynainiai neprieštarauja tokiam reiškiniui“, – susimąstė K. Sato. Vis tik, anot jo, japoniški pasai į kairę ir dešinę nedalijami: „Yra tam tikros sąlygos, kokia tvarka galima suteikti pilietybę. Pirmiausia vertinami emigrantų vaikai, patys gimę Japonijoje. Taip pat tie, kurių vienas iš tėvų ar senelių gimė čia. Trečioji sąlyga – jiems patiems reikia pagyventi Japonijoje kelerius metus, kad perprastų vietos kultūrą.“

Regbio analitikai pažymi, kad Japonijos rinktinės sėkmė neatėjo per naktį. Prie jos daug prisidėjo samdomų užsienio specialistų ir rinktinei vadovaujančio garsaus Naujosios Zelandijos trenerio Jamie Josepho įdirbis.

Dabar Japonijoje regbis išgyvena pakilimą. „World Rugby“ vykdoma regbio populiarinimo programa suteikė galimybę išmėginti šią sporto šaką 1 mln. japonų jaunuolių. Manoma, kad dalis jų susidomės šiuo sportu ir lankys treniruotes.

Tik ar Japonijos regbio vadovai sugebės pasinaudoti kilusia populiarumo banga? Viskas priklauso nuo strateginių programų, tačiau K. Sato šiuo klausimu nusiteikęs skeptiškai.

„Aš nemanau, kad liks kažkoks regbio palikimas. Čempionatui nereikėjo naujų stadionų, dalį turėjome, taip pat rungtynės buvo žaidžiamos ir futbolo arenose. Japonai visada mėgo masinius sporto renginius, tokius kaip olimpinės žaidynės ar futbolo pasaulio čempionatas. Taip nutiko ir su regbio pasaulio taure. Tačiau po mėnesio apie tai niekas nekalbės, – pareiškė Lietuvoje šaknis įleidęs japonas. – Tikiuosi, kad bent regbį žaidžiančių vaikų ir jaunuolių padaugės. Bet nebus lengva juos sudominti, nes populiariausios sporto šakos Japonijoje yra ir bus futbolas ir beisbolas.“

Tikslas – vytis futbolą

Kitas pasaulio regbio čempionatas 2023 m. sugrįš į tradicinę ir „patikimesnę“ regbio rinką – Prancūziją.

Prieš dvejus metus šią teisę pelnę prancūzai, teigiama, į „World Rugby“ sąskaitą įneš 350 mln. svarų sterlingų (385 mln. eurų). Tai papiktino jų konkurentus airius, kurie buvo pasiryžę atseikėti 270 mln. svarų sterlingų (297 mln. eurų) iš būsimojo pelno.

„Pasirinkimą lėmė pinigų galia, – širdo čempionato teisių siekusios Airijos regbio federacijos atstovas Dickas Springas. – Prancūzai į balsavimą atvyko su pinigų statinėmis. Ne su vyno statinėmis, bet su pinigų statinėmis.“

Prancūzijos galimybėmis surengti tokio masto varžybas neabejojama. Ši šalis jau organizavo regbio pasaulio čempionatą 2007 m., futbolo pasaulio ir Europos čempionatus 1998 bei 2016 m. Kitas klausimas – kaip jiems išlaikyti regbio populiarumą kylančių technologijų ir populiarėjančių kitų sporto šakų fone.

Masačusetso (JAV) universiteto profesorius, ekonomistas Victoras Mathesonas yra apskaičiavęs, kad visas sporto verslas per metus sugeneruoja apie 90 mlrd. dolerių (78,3 mlrd. eurų). Didžiausią dalį susižeria populiariausia sporto šaka futbolas – 40 mlrd. dolerių (34,8 mlrd. eurų). Futbolas smarkiai lenkia JAV populiarius amerikietiškąjį futbolą (15,65 mlrd. eurų) ir beisbolą (beveik 7 mlrd. eurų), o regbis šioje klasifikacijoje tik septintas (1,74 mlrd. eurų).

Todėl „World Rugby“ tikslai labai aiškūs – mokytis ir eiti futbolininkų pramintu keliu, įsiliejant į naujas rinkas. Pasaulinė futbolo vadovybė FIFA drastiškai didina planetos pirmenybių dalyvių skaičių – nuo 24 komandų 1994-aisais iki 48 rinktinių 2026-aisias. Vadovaujamasi elementaria logika: kuo daugiau komandų dalyvaus finaliniame čempionate, tuo populiaresnis šis sportas bus tose šalyse.

Regbis šiuo klausimu visuomet buvo konservatyvus. Tačiau ilgai tai neturėtų tęstis. B. Gosperis prasitarė, kad 2027-aisiais ketinama didinti pasaulio taurės dalyvių skaičių nuo 20 iki 24 ir surengti čempionatą JAV arba Kanadoje. O gal abiejose valstybėse vienu metu.

„Pasaulinės regbio organizacijos pasiryžimas aiškus ir suprantamas. Šiaurės Amerikoje yra daug išeivių iš Airijos ar Anglijos, todėl regbis ten būtų populiarus. Be to, didžiulė rinka – galima pasamdyti amerikiečių pamėgtas tokio lygio sporto žvaigždes kaip Davidas Beckhamas ir reklamuoti savo produktą. Ilgą laiką elitiniam regbio klubui kitos rinkos nebuvo įdomios. Bet Japonijos pavyzdys parodė, kad yra neatrastų galimybių“, – samprotavo R. Davidovičius.

Pasaulio regbio čempionai:

1987 m. Naujoji Zelandija

1991 m. Australija

1995 m. PAR

1999 m. Australija

2003 m. Anglija

2007 m. PAR

2011 m. Naujoji Zelandija

2015 m. Naujoji Zelandija

2019 m. PAR

Po sporto šventės pradėjo milijoninio pelno dėlionę

Regbio pasaulio taurė
+13