Rusijos ir Turkijos susitarimas griauna Sirijos kurdų savivaldos svajonę

Sirijos opozcijos vėliava
Sirijos opozcijos vėliava
  © SCANPIX
BNS
2019-10-23 19:02

Juodosios jūros kurorte Sočyje Turkijos ir Rusijos antradienį pasiektas susitarimas, numatantis Sirijos šiaurės rytinės dalies padalijimą, skambina laidotuvių varpais kurdų autonomijos siekiui, sako analitikai.

Sirijos kurdai tikėjosi, kad jų pasiaukojimas padedant tarptautinei bendruomenei triuškinti džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ įkurtą „kalifatą“ atsipirks.

Tačiau užuot parėmusios tokį politinį projektą, JAV apskritai traukiasi iš Sirijos, žlugdydamos šios mažumos siekį užsitikrinti didesnę autonomiją.

Sočio susitarimas tolygus katastrofai kurdų pajėgoms, kurios dar prieš dvi savaites kontroliavo beveik trečdalį Sirijos, o dabar yra praradusios beveik viską.

„Kurdams tai reiškia Rodžavos ir jų svajotos autonomijos pabaigą“, – padėtį apibūdino Fabrice'as Balanche'as, Sirijos reikaluose besispecializuojantis geografas.

Rodžavos – taip kurdai vadina savo regioną – likimas buvo nuspręstas vėlai antradienį, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas paspaudė vienas kitam ranką.

Turkijai buvo suteikta teisė neišvesti savo pajėgų iš daugiausia arabiško rajono, kurį Ankara vadina „saugiąja zona“ ir kuris tapo pagrindiniu spalio 9 dieną pradėto puolimo taikiniu.

Ši teritorija užima maždaug 120 kilometrų ilgio ir 32 metrų pločio atkarpą, kur R. T. Erdoganas planuoja apgyvendinti apie 3,6 mln. sirų pabėgėlių, šiuo metu esančių jo šalyje.

Išvengta žudynių

Turkija sulaukė progos pradėti puolimą JAV išvedus iš Sirijos pasienio savo karius, veikusius kaip buferinės pajėgos tarp Vašingtono sąjungininkės Ankaros ir Sirijos demokratinėms jėgoms (SDF) vadovaujančių kurdų.

Pasitraukus kurdų buvusiems sąjungininkams, ši mažuma buvo palikta bėdoje ir buvo priversta prašyti Damasko režimo apsaugos nuo Turkijos didelio masto operacijos.

Jau po kelių dienų Sirijos vyriausybės kariai, kuriuos palaiko Rusija, išvyko į šiaurę, teigdami, kad siekia atstumti Turkijos remiamus sirų kovotojus. Tuo pat metu Damaskas susigrąžino rajonų, iš kur režimas pradėjo trauktis 2012 metais, kontrolę.

Sočyje abiejų Sirijos pagrindinių veikėjų pasiektas susitarimas taip pat įpareigoja kurdų pajėgas atsitraukti iš pasienio rajonų už 30 kilometrų nuo Turkijos ir Sirijos sienos, kurios bendras ilgis – 440 kilometrų.

Šio sandorio įgyvendinimas, kuriam priešintis nebegali kariniu požiūriu daug silpnesnės kurdų pajėgos, numato, kad joms teks atsisakyti dalies regiono pagrindinių miestų kontrolės.

Sočio susitarimu numatytas išskirtinis statusas Kamišli – jau nebeegzistuojančio autonominio regiono sostinei.

„Kalbant apie teritoriją, jie netenka visko, – pabrėžė F. Balanche'as. – Damaskas ir vėl kontroliuos viską, ko neokupuos Turkija.“

Kurdams vienintelis teigiamas V. Putino ir R. T. Erdogano sandorio aspektas – kad bus nutrauktas Turkijos puolimas, o toks žingsnis leis išvengti tolesnio kraujo liejimo.

Per kampaniją, kurią Ankara pavadino „Taikos pavasario operacija“, žuvo dešimtys civilių ir daugiau nei 250 kurdų kovotojų.

SDF taip pat teigia praradusios 11 tūkst. kovotojų per penkerius metus trukusius antžeminius karinius veiksmus prieš IS, kuriems vadovavo tarptautinė koalicija su JAV priešakyje.

Turkijai pradėjus puolimą SDF vadas Mazloumas Abdi leido suprasti, kad verčiau siektų kompromisų nei leistų vykdyti „genocidą“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.