Šveicarijoje vyksta visuotiniai rinkimai

Ciurichas
Ciurichas
  © Organizatoriai
BNS
2019-10-20 12:18

Šveicarijoje sekmadienį vyksta nacionaliniai rinkimai, kuriuose precedento neturinti sėkmė prognozuojama partijoms, reikalaujančioms ryžtingų veiksmų kovoje su klimato kaita, o prieš imigrantus nusiteikusiam dešiniajam sparnui – galimas nuosmukis.

Rinkėjų apklausos rodo, kad per balsavimą išryškės „žalioji banga“, galimai tapsianti vienu svarbiausių pokyčių pastarojo meto Šveicarijos politikos istorijoje, sako Sotomo politinių tyrimų institutas.

Šveicarijos liaudies partija (SVP), nekart sulaukusi kaltinimų dėl migrantų demonizavimo, veikiausiai liks didžiausia parlamentine partija; rinkėjų apklausos rodo, kad ji turėtų surinkti daugiau kaip 27 proc. balsų.

Tačiau tai yra kiek mažiau nei 29 proc. rinkėjų palaikymo, kurio partija sulaukė 2015 metais, o kelios apklausos rodo, kad šveicarų rinkėjams svarbiausiu klausimu tapo klimato kaita, o ne migracija.

Žaliųjų partiją, už kurią 2015 metais balsavo kiek daugiau nei 7 proc. rinkėjų, dabar palaiko beveik 11 proc. piliečių, rodo anksčiau šį mėnesį visuomeninio transliuotojo RTS paskelbta apklausa.

Tuo metu Žaliųjų liberalų partijos populiarumas taip pat auga. RTS apklausa jai žada daugiau kaip 7 proc. balsų, o ketveriais metais anksčiau už ją balsavo mažiau kaip 5 proc. rinkėjų.

Žaliųjų kabinetas?

Jei aplinkosaugininkų partijos pasieks ar aplenks prognozuojamus rezultatus, sudariusios aljansą jos galėtų pirmą kartą atsidurti vykdomojoje valdžioje.

Pagal unikalią Šveicarijos politinę sistemą, rinkimų rezultatai nulems, kas taps 200 žemutinių rūmų įstatymų leidėjais ir 46 senatoriais, renkamais ketverių metų kadencijai, tačiau vykdomosios Federalinės Tarybos sudėtis bus patvirtinta gruodžio 11 dieną.

Vadinamojoje „stebuklingoje formulėje“ numatyta, kad septyni Federalinės Tarybos postai bus padalyti keturioms pirmaujančioms partijoms.

Šiuo metu šešios kabineto vietos yra po lygiai paskirstytos SVP, Socialistų partijai ir dešiniosios pakraipos Laisvajai demokratų partijai, tuo metu centristai krikščionys demokratai turi septintąją vietą.

Prezidentas keičiasi kiekvienais metais.

Analitikai abejoja, ar žaliųjų aljansas galėtų suformuoti kabinetą, iš dalies todėl, kad nėra garantijų, jog kairieji žalieji ir liberalių pažiūrų žalieji liberalai galėtų susitarti dėl vieno kandidato į prezidento postą.

Visgi Žaliosios partijos vicepirmininkė Lisa Mazzone (Liza Maconė) teigė naujienų agentūrai AFP, kad atsižvelgiant į klimato krizės sunkumą, jos blokas ketina būti svaria „jėga“ vykdomosios valdžios bloke.

Neaktyvūs rinkėjai

Nuo 1975 metų Šveicarijos rinkėjų aktyvumas nėra viršijęs 50 proc., todėl kai kurie politiniai stebėtojai juokauja, jog nebalsuojantys rinkėjai yra didžiausias šalies blokas jau daugiau nei keturis dešimtmečius.

Pasak L. Mazzone, žaliųjų strategija remiasi „neaktyvių rinkėjų“ sutelkimu, pritraukiant jaunus žmones, kurie nesidomi politika, tačiau vis labiau nerimauja dėl klimato pokyčių.

Žalieji gali „sulaukti daug paramos iš nebalsuojančiųjų“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.