G. Nausėda sako, kad šiemet nepavyks susitarti dėl ES biudžeto

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
  © Robertas Dačkus/Prezidentūra
BNS
2019-10-18 15:56

Europos Sąjungos (ES) valstybių narių pozicijos dėl būsimo daugiamečio bendrijos biudžeto skiriasi per daug, kad jį būtų galima patvirtinti dar šiais metais, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Tai šalies vadovas pareiškė po penktadienį Briuselyje įvykusio ES lyderių pirmojo derybų raundo dėl 2021–2027 m. biudžeto.

„Neslėpsiu, kad pozicijos ryškiai skiriasi“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Aš daugiau negu abejoju, kad taip pavyktų“, – atsakė G. Nausėda, paklausus, ar įmanoma susitarimą pasiekti dar šiemet.

Prezidentas sakė, kad vėluojant patvirtinti biudžetą kelerius metus gali strigti europinėmis lėšomis finansuojamų programų vykdymas.

„Tai gali užtempti visą procesų įgyvendinimą net iki dvejų metų. Labai sunku pasirinkti – kokybė ar greitis. Mes ir šiandien galėtume strimgalviais priimti kažkokį dokumentą sutinkamai su grafiku, bet klausimas, kiek būtų laimingų tokiu dokumentu“, – sakė prezidentas.

Lietuva siekia, kad, nepaisant dėl britų pasitraukimo mažėjančio bendro iždo, tiesioginės išmokos šalies žemdirbiams greičiau prisivytų ES vidurkį, nei siūlo Europos Komisija.

Pasak G. Nausėdos, pagal Briuselio numatytą planą Lietuvos žemdirbiai gautų 78 proc. ES išmokų vidurkio tik 2027 m.

„Man teko pajuokauti, kad jeigu ekstrapoliuoti tokį augimo tempą, tai mes visiškos konvergenciją pasiektume 2040 m., kai visi, ponios ir ponai, būsime gana seni“, – kalbėjo prezidentas.

Lietuva naujajame ES biudžete taip pat tikisi išvengti drastiško vadinamųjų sanglaudos lėšų mažėjimo – ši parama skiriama mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą, ir užsitikrinti kuo didesnį finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.

Tačiau daugiau į bendrą iždą sumokančios Vakarų Europos šalys nori mažesnio biudžeto, be to, lėšas siūlo labiau kreipti naujoms sritimis – migracijai, moksliniams tyrimams ir gynybai.

G. Nausėda sakė susitikime pasiūlęs, kad biudžetas sudarytų 1,11 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, tačiau kai kurios Vakarų šalys „kalbėjo tik apie vieną procentą“.

ES pirmininkaujanti Suomija siūlo, kad biudžetas būtų nuo 1,03 iki 1,08 proc.

Karštas diskusijas taip pat kelia siūlymas lėšų skyrimą susieti su teisės viršenybės kriterijumi – tam itin priešinasi Lenkija, Vengrija ir Rumunija, kurias Briuselis kaltina teismų nepriklausomumo ir kitų institucijų varžymu.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.