Nei augalas, nei gyvūnas, nei grybas: Paryžiuje bus pristatytas 720 lyčių turintis organizmas

Gniužulas
Gniužulas
  © SCANPIX
Alfa.lt
2019-10-18 19:08

Jis yra ryškiai geltonas, gali slinkti 4 cm per valandą greičiu, gali spręsti iškilusias problemas, nors neturi smegenų, ir gali save visiškai išgydyti, jei būna perpjautas perpus – tai yra apibūdinamas gniužulu (angl. blob) pramintas organizmas, kuris bus pristatytas lankytojams šeštadienį Paryžiaus zoologijos sode, praneša portalas CNN.

Pasak minėtojo zoologijos sodo, šis gleivūnas, kuris oficialiai yra pavadintas physarum polycephalum (liet. daugiagalvė gleivė), nėra nei augalas, nei gyvūnas, nei grybas. Jis net neturi įprastų dviejų lyčių (vyriškos ir moteriškos) – jis jų turi net 720. O padalinus į atskirus organizmus, jis tada susijungti atgal – į gniužulą.


Gniužulas

Gniužulas© SCANPIX

Manoma, kad šis vienaląstis sutvėrimas gali egzistuoti apie 1 mlrd. metų, tačiau pirmą kartą žmonija į jį atkreipė dėmesį tik 1973 m. gegužę, kai viena Teksase gyvenanti moteris greitai plintantį geltoną gniužulą pamatė savo kieme. Jo nežemiška išvaizda patraukė žiniasklaidos dėmesį, laikraščiui „The New York Times“ apie įvykį parašius straipsnį.

Šis Teksaso gniužulas mirė taip pat greitai kaip ir atsirado, o pasaulis apie jį pamiršo iki 2016 m., kai vienas mokslinis tyrimas nustatė, kad šis sutvėrimas turi gebėjimą mąstyti. Pasak minimo tyrimo, Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro biologas Audrey Dussutouras sugebėjo gleivūną išmokyti vengti kenksmingų medžiagų ir po metų šis sutvėrimas atsiminė išmoktas taisykles.

Pasak zoologijos sodo tyrėjų, gniužulas taip pat geba spręsti tokias problemas kaip surasti artimiausią išėjimo iš labirinto kelią ar nuspėti aplinkos pokyčius. 


Gniužulas

Gniužulas© SCANPIX

Auga ant miškų paklotės 

Pasak paviešinto auginimo vaizdo įrašo, mokslininkams pavyko užsiauginti gniužulą ant „petri“ lėkštelės (tai yra seklus cilindrinis stiklinis ar plastikinis indas, kurį biologai naudoja ląstelėms, tokioms kaip bakterijos, auginti arba mažoms samanoms), maitindami jo mėgstamais avižiniais dribsniais. Pasiekus tinkamą dydį, padaras buvo perkeltas ant medžio žievės, kuria jis maitinsis toliau, ir patalpintas į terariumą, kuriame sodo lankytojai nuo spalio 19 d. galės stebėti šį keistą sutvėrimą.

„Akacijos medžiai, ąžuolo ir kaštono žievė yra mėgstamiausios jo vietos“, – teigė zoologijos sodo darbuotoja Marlene Itan.

Gniužulą natūralioje aplinkoje galima surasti ant Europos miškų pakločių ir jis klesti 19–25 laipsnių temperatūroje, bei 80–100 proc. drėgnumo sąlygomis. Beveik nemirtingas sutvėrimas bijo tik šviesos ir sausros, tačiau net tokiomis sąlygomis jis gali iki poros metų paprasčiausiai peržiemoti.

Gniužulo pavadinimas sutvėrimui suteiktas pagal 1958 m. kultinį siaubo filmą, kuriame nežemiška būtybė užėmė mažą Pensilvanijos miestelį. 

Nei augalas, nei gyvūnas, nei grybas: Paryžiuje bus pristatytas 720 lyčių turintis organizmas

Gniužulas