V. Matijošaičio planas atskleidė grėsmes Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose

Visvaldas Matijošaitis švenčia pergalę Kauno mero rinkimuose.
Visvaldas Matijošaitis švenčia pergalę Kauno mero rinkimuose.
  © Teodoras Biliūnas / Fotobankas

Kauno rajono taryba nepritarė Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pasiūlymui prisijungti geriausią dalį Kauno rajono savivaldybės teritorijos. Atrodo, rajono bendruomenė gali lengviau atsikvėpti – savivaldos eksperto, profesoriaus Gedimino Merkio skambiai anšliusu pavadintas V. Matijošaičio planas žlugo? Nieko panašaus. Netobuli įstatymai leidžia šį planą vykdyti toliau – Kauno rajono ateitis tebėra neaiški. Kaip, beje, ir bet kurios kitos savivaldybės.

Praėjusią savaitę įvykęs neeilinis Kauno rajono tarybos posėdis išties buvo neeilinis. Nė vienos (primenu, Kauno rajono taryboje – socialdemokratų, konservatorių, valstiečių ir liberalų sąjūdžio atstovai) partijos atstovas per diskusijas nepasiūlė pritarti V. Matijošaičio pasiūlymui ir vieningai balsavo jį atmesti, o tuo metu lauke, palaikydami politikus, būriavosi rajono bendruomenių atstovai.


Prieš Visvaldo Matijošaičio paskelbtą karą susivienijo Kauno rajono bendruomenės ir politikai – rajono bendruomenių mitingas prie Kauno rajono savivaldybės, palaikantys tarybos sprendimą atmesti pasiūlymą leisti miestui prisijungti dalį rajono teritorijų.

Prieš Visvaldo Matijošaičio paskelbtą karą susivienijo Kauno rajono bendruomenės ir politikai – rajono bendruomenių mitingas prie Kauno rajono savivaldybės, palaikantys tarybos sprendimą atmesti pasiūlymą leisti miestui prisijungti dalį rajono teritorijų.© Organizatoriai
Cinikai galėtų pasakyti: cha, rajono politikai gynė savo kėdes. Tačiau ar įmanoma šiais laikais per prievartą surinkti būrį gyventojų (tikrų, ne samdytų), kurie, palaikydami politikus, stoviniuotų keletą valandų lietuje prie valdžios pastato, paskui sukartų 200 km – į Vilnių ir atgal, kad įteiktų vidaus reikalų ministrei surinktus beveik 26 tūkst. parašų prieš jų gyvenamosios teritorijos išdraskymą? O vieno miestelio atstovai dargi pabandytų įveikti rimtą apsaugos komandą, kad pasiektų gamyklos atidarymo šventėje dalyvaujantį prezidentą – įteiktų ir jam dalį surinktų parašų, perrištų trispalve juostele. Tikrai labai abejotina. 


Protestas prie Vidaus reikalų ministerijos

Protestas prie Vidaus reikalų ministerijos© BNS

O jei šiems gyventojams būtų pamokėta, tai tikrai jau būtų išaiškėję, kaip išaiškėjo apmokėtas „pritarimas“ V. Matijošaičio vadovaujamoje savivaldybėje – svarstant vienos svarbiausių Kauno ir Lietuvos viešųjų erdvių – Vienybės aikštės – sutvarkymo projektą.

Kuriozas: užtenka, kad ateitų vienas

Kaip portalą Alfa.lt informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM), iki šiol ji nėra gavusi Kauno miesto savivaldybės prašymo dėl dalies Kauno rajono savivaldybės teritorijos prijungimo. Galbūt jį gavo Sauliaus Skvernelio, ne kartą besiafišavusio itin gerais santykiais su V. Matijošaičiu, vadovaujama Vyriausybė? 


Saulius Skvernelis ir Rita Tamašunienė

Saulius Skvernelis ir Rita Tamašunienė© Paulius Peleckis

Vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič patikino: „Mūsų žiniomis, Vyriausybė prašymo taip pat nėra gavusi, greičiausiai gavusi tokį prašymą Vyriausybė persiųstų VRM.“

Tačiau VRM pateikta egzistuojanti apklausų rengimo tvarka verčia suklusti. 

Po tarybos inicijuoto kreipimosi į Vyriausybę turi būti vykdoma vietos gyventojų apklausa (privaloma, laikantis Europos vietos savivaldos chartijos nuostatų). Apklausą koordinuoja Vidaus reikalų ministerija, kuri skelbia apklausą ir tvirtina apklausos rezultatus. 

Privalomas apklausos dalyvių skaičius nėra nustatytas (išskirta Alfa.lt), tačiau apklausa turi būti organizuojama iš naujo, jeigu prieš tai buvusi neįvyko dėl vykdytojų kaltės arba jeigu joje nedalyvavo nė vienas gyventojas (išskirta Alfa.lt), arba jei apklausos rezultatai dėl šiurkščių pažeidimų buvo pripažinti negaliojančiais.

Ne be pagrindo bijota Padniestrės scenarijaus Rytų Lietuvoje – visų pirma Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose.
– G. Merkys

Numarintas regioninis referendumas

Taigi, panašu, kad 1999 m. Vyriausybės priimtas nutarimas iš anksto nulemia, kad apklausa būtų laikoma įvykusia. Ir teoriškai galėtų būti, kad vienas į ją atėjęs žmogus (užtenka, kad tiek dalyvautų) nulemtų dešimčių tūkstančių gyventojų ateitį („privalomas apklausos dalyvių skaičius nėra nustatytas“).

Kauno rajone gyvenanti Seimo narė socialdemokratė Raminta Popovienė irgi nusistebėjo: „Apklausai surengti tektų išleisti nemažai mokesčių mokėtojų pinigų, bet ar šios išlaidos atrodo prasmingos, kai pakanka keleto atėjusiųjų nuomonės?“ 

Jos manymu, apklausa turėtų būti paskelbta galiojančia, jei joje dalyvautų bent pusė apklausiamų gyventojų. Kaip tikrame referendume? „Taip, – sutiko R. Popovienė.

Čia reiktų patikslinti, kad jau dabar V. Matijošaičio vadovaujamos savivaldybės atstovai ne kartą siūlomą apklausą („tegu viską sprendžia gyventojai“) vadino referendumu. Suklydo? 

Savivaldos ekspertas, profesorius G. Merkys priminė: Seimo ratifikuota Europos vietos savivaldybių bendruomenių chartija turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu. Chartijos skyriuje „Savivaldybių teritorinių ribų apsauga“ minima: „Savivaldybių teritorinės ribos negali būti keičiamos, iš anksto nepasitarus su visomis vietos bendruomenėmis ar nesurengus referendumo, kur tai leidžia statutas.“

„Bet Lietuvoje regioninis referendumas nenumatytas, – komplikuotą situaciją komentavo G. Merkys. – Tai prieštarauja Chartijai, o jos nuostatų pažeidimas automatiškai reiškia konstitucinio teisinės valstybės principo, kartu ir Konstitucijos pažeidimus.

Manau, mūsų Referendumo įstatyme reikalingos pataisos, kad būtų galima rengti regioninius, netgi visai lokalius miestelio referendumus, kaip tai nuolat daroma Šveicarijoje. 

Tokia norma (bent jau tarp eilučių) mūsų Konstitucijoje tikrai yra. Joje teigiama, kad suverenas – tauta – valdo tiesiogiai arba per savo išrinktus atstovus. Valdo „tiesiogiai“ reiškia, kad valdo plebiscito, referendumo būdu.“

Profesorius pastebėjo, jog ne tik Referendumo, bet ir Vietos savivaldos bei Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymuose apie referendumą – nė žodžio, nors minėtoje Chartijoje sąvoka „referendumas“ figūruoja. „Šiuo požiūriu teigtina, kad minėti įstatymai prieštarauja tiek Chartijai, tiek Konstitucijai“, – svarstė savivaldos ekspertas.

G. Merkys teigė nujaučiąs gilumines priežastis, kodėl Lietuvoje taip ir nebuvo įteisintas regioninis referendumas, nors tai visiškai atitiktų mūsų Konstitucijos doktriną.

„Ne be pagrindo bijota Padniestrės scenarijaus Rytų Lietuvoje – visų pirma Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Juolab kad ir šiandien toks Valdemaras Tomaševskis su Šv. Georgijaus „kolorado“ juostelėmis kasmet gegužės 9-ąją matomas viešumoje tarp rusakalbių karo veteranų.“


Gediminas Merkys

Gediminas Merkys© Alfa.lt

Dabartinė apklausų vykdymo tvarka, savivaldos eksperto žodžiais, taip pat yra netobula, ją reglamentuojantis Vyriausybės potvarkis neharmonizuotas nei su Europos vietos savivaldos chartija, nei su Lietuvos Konstitucija. 

Be to, G. Merkys teigė Teritorijų ribų nustatymo įstatymo poįstatyminiame akte – Vyriausybės nutarime – neradęs, jog apklausos yra tik patariamojo pobūdžio. Todėl yra galimybė, pasinaudojus įstatymų netobulumais, kaip privalomą prastumtimokslininko žodžiais, egoistinės interesų grupės taip geidžiamą sprendimą.

Profesorius įspėjo ir apie situacijos, sukeltos Kauno miesto tarybos, sudėtingumą. 

„Kreipimesi į Kauno rajono politikus buvo išreikštas tik plikas noras prisijungti teritorijas. Todėl žmonės net nežinotų, už ką jiems būtų siūloma apklausoje balsuoti. Nebuvo nei išklausytos visos interesų grupės, nei svarstytos alternatyvos, nei pateikta kaštų ir naudos analizė (kaip priklausytų laikantis Teisėkūros pagrindų įstatymo) – pamintas atsakingo ir duomenimis grįsto valdymo principas. 

Jokie specialistai pasekmių nemodeliavo, tokia medžiaga niekur nepaskelbta, yra tik grubūs pirminiai paskaičiavimai, kad bent jau atpjautiems pakraščiams būtų labai labai blogai“, – pastebėjo G. Merkys. 

Dėl galimų Kauno tarybos pažeidimų Kauno rajono politikai yra kreipęsi į Vyriausybės atstovą Kauno apskrityje Andrių Cechanavičių. Vyriausybės atstovo tarnyba informavo, kad atsakymas rengiamas.

Kas vyktų toliau?

Vidaus reikalų ministrės R. Tamašunienės patarėja atsiuntė paaiškinimą, kaip rajono savivaldybės teritorijų jungimo prie Kauno miesto procesas vyktų toliau.

Po įvykdytos prijungiamų teritorijų gyventojų apklausos Vidaus reikalų ministerija parengia įstatymo projektą dėl savivaldybių ribų keitimo ir kartu su gyventojų (vietos gyventojų apklausos rezultatais) ir abiejų savivaldybių tarybų (sprendimais) nuomonėmis, teritorijų ribų planais teikia svarstyti Vyriausybei.

Vyriausybė priima nutarimą dėl tokio įstatymo projekto pateikimo Seimui.

Seimas vertina gyventojų ir savivaldybių tarybų nuomonę ir priima sprendimą dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo.


Raminta Popovienė

Raminta Popovienė© Organizatoriai

R. Popovienė, paklausus, kiek laiko galėtų praeiti nuo apklausos rengimo iki galutinio svarstymo Seime, pabandė prognozuoti: „Maždaug du, trys mėnesiai. Bet, aišku, geriausia būtų, jei VRM, įvertinusi visas galimas pasekmes, rekomenduotų Vyriausybei apklausos nerengti.“

Tačiau išsipildžius juodajam scenarijui nežinioje ir įtampoje dėl ateities Kauno rajono bendruomenė dar būtų murkdoma geriausiu atveju iki vasario. 

Tiesa, R. Popovienė patikslino: jei visgi būtų nutarta išdraskyti rajono teritoriją ir vertingąją jos dalį su 70 proc. gyventojų prijungti prie miesto, realūs veiksmai įmanomi tik po kitų savivaldos rinkimų. 

Komentaras

R. Tamašunienė, vidaus reikalų ministrė:

„Mano pozicija nesikeičia – būtina girdėti visus gyventojus. Taip pat svarbu, kad visi savivaldybių vadovai turėtų platesnį matymą, nežiūrėtų tik į savo savivaldybę. 

Regionų politika turi būti kompleksinė, priimant sprendimus būtina pagalvoti apie padarinius. Dėl to laikomės nuomonės, kad turi būti atliktas išsamus socialinis ir ekonominis tyrimas. 

Pažymėtina, kad savivaldybės gali bendradarbiauti ir taip gerinti suteikiamų paslaugų kokybę.“