Valstybės kontrolė siūlo, kaip sutaupyti 200 mln. eurų

Pinigai
Pinigai
BNS
2019-10-16 10:57

Valstybei efektyviau valdant kai kurias programas, būtų galima sutaupyti apie 200 mln. eurų, sako Valstybės kontrolė.

Anot jos, Lietuvoje beveik 30 metų veikiančių fiksuoto finansavimo programų valdymas nėra efektyvus. Pasak valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio, toks finansavimo būdas neskatina į rezultatus orientuoto biudžeto.

„Mūsų biudžete yra dalis neaktualių programų. Mūsų panosėje yra dalykų, kas yra neįtikėtina, kad mes apie tas programas nesikalbame, nediskutuojame, nesiderame jau keletą dešimtmečių“, – spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.

Fiksuotas, arba iš anksto numatytas finansavimas skiriamas 19-kai fondų ir įstaigų, pavyzdžiui, Kelių priežiūros ir plėtros, Klimato kaitos, Atliekų tvarkymo programai, Kultūros bei Sporto rėmimo fondams.

Pasak A. Dulkio, daugiau kaip pusė tokių programų veikia ilgiau nei 16 metų, tačiau finansavimo kriterijai nenustatyti, tvirtinant ar keičiant jiems skiriamas lėšas nesiremiama sąnaudų ir naudos analize, neatsižvelgiama į veikos rezultatus.

Šioms programoms metų pabaigoje nepanaudojus lėšų, jos nėra grąžinamos į valstybės biudžetą. Anot Valstybės kontrolės, pernai likutis siekė beveik 208 mln. eurų.

„Mes nekalbame ir nepasitikriname, ar tebėra tie patys tikslai, kokie yra kriterijai, dažnai matome, kad skiriamų lėšų dydis yra automatinis, bet jis neturi objektyvaus pagrindimo. Tokiu atveju atsitinka, kad kai nėra kriterijų, mes važiuojame iš inercijos su tokiu finansavimu, pradedame nejučia finansuoti ir tokias veiklas kurioms, mūsų nuomone, nereikia jokio specialaus modelio, nereikia išskirtinumo“, – sakė A. Dulkys.

Pasak jo, pinigai tiesiog perskirstomi kitiems poreikiams, jeigu jiems pritrūko lėšų.

Pavyzdžiui, aplinkosaugos programai kasmet skiriama apie 6 mln. eurų. Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Živilės Simonaitytės, dar 2003 metais jai skirta lėšų, nes nepakako biudžeto finansavimo.

„Tai gal po 16 metų reikėtų pasitikrinti, gal jau pakanka?“, – svarstė Ž. Simonaitytė.

Anot jos, pernai iš šios programos 100 tūkst. eurų išleista zoologijos sodo gyvūnų pašarams, 70 tūkst. eurų – pareigūnų uniformoms, 20 tūkst. eurų – suvenyrams, 15 tūkst. eurų- mokykliniams sąsiuviniams su vaizdinga medžiaga apie klimato kaitą. Taip pat pirktos ekskursijos, ekologiškos kavos pupelės, kalendoriai su atliekų išvežimo grafikais.

„Tai pat nemažai finansuojame ir pelno siekiančių projektų, pavyzdžiui, knygų leidimą. Nesakome, kad knygų leidybos finansuoti nereikia, bet 3 iš 9 nagrinėtų atvejų leidykla, kuri gavo valstybės finansavimą knygų leidimui, tas knygas pardavinėjo brangiau negu kitos leidyklos“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Pasak jos, finansuojami ir įmonių įrengimai atliekoms rūšiuoti, aikštelėms, nors tai esą turėtų būti pačių įmonių reikalas.

„Valstybės auditoriai tikrai nesiūlo naikinti šių fondų ar nefinansuoti tokių veiklų, mes tiesiog siunčiame signalą, kad atėjo laikas tas programas persižiūrėti iš naujo ir įsivertinti, ką mums reiškia tie 700 mln., tie 200 mln. eurų“, – sakė A. Dulkys.

Anot Valstybės kontrolės, 2018 metais fiksuoto finansavimo programoms skirta beveik 706 mln. eurų – 5 proc. viso valstybės biudžeto išlaidų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.