R. Karoblis: turkų operacija Sirijoje komplikuoja situaciją svarstant Lietuvos karių misiją
Ministras ragina NATO atsiųsti papildomų oro gynybos priemonių; papildyta 16.56

Raimundas Karoblis
Raimundas Karoblis
  © Edvard Blaževič
Vaidotas Beniušis | BNS
2019-10-10 16:35

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad Turkijos karinė operacija Sirijoje komplikuoja situaciją, svarstant galimą Lietuvos karių siuntimą į Siriją.

Ministras ketvirtadienį sakė, kad Lietuvos karių misija artimiausiais mėnesiais nenumatoma, ji galėtų vykti tik užtikrinus visas įmanomas saugumo priemones ir veikti tik tose teritorijose, kur nėra Turkijos ir Rusijos karinės įtakos.

„Neslėpsiu, komplikuoja situaciją dabartinė Turkijos operacijos šiaurės rytų Sirijoje pradžia ir tikrai reikalingi greiti stabilizuojantys sprendimai“, – žurnalistams Rukloje sakė R. Karoblis.

Vis dėlto ministras pabrėžė, kad Lietuva „privalo atsiliepti į sąjungininkų prašymus“ kovoti su „Islamo valstybės“ grupuote, nes ji kelia pavojų Vakarų civilizacijai.

Pasak R. Karoblio, tarp nagrinėjamų variantų yra ir Lietuvos specialiųjų operacijų karių siuntimas, svarstoma, kad jie galėtų veikti šiaurės rytinėje Sirijos dalyje, tačiau ne ten, kur gyvena kurdai.

Lietuvos valdžios ir kariuomenės atstovai šiuo metu svarsto Jungtinių Valstijų prašymą atsiųsti karių į Siriją dalyvauti operacijoje „Įgimtas ryžtas“ prieš „Islamo valstybės“ grupuotę.

Lietuva yra prisidėjusi prie misijos „Įgimtas ryžtas“ Irake, kur šeši Lietuvos kariniai instruktoriai apmoko vietos kariuomenę.

Daugiausia diskusijų kelia tai, kiek karių siuntimas į Siriją atitiktų tarptautinę teisę, nesant vietos valdžios sutikimo.

Misijos šalininkai sako, kad Lietuva turi parodyti solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis, nes nuo santykių su JAV priklauso šalies nacionalinis saugumas.

R. Karoblis ragina NATO atsiųsti oro gynybos priemonių tarptautiniam batalionui saugoti

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis sako, jog NATO turėtų atsiųsti oro gynybos priemonių į Lietuvą, kad šios saugotų šalyje dislokuotą tarptautinį batalioną.

„Dėl to jau buvo sutarta per (NATO) viršūnių susitikimą Varšuvoje, ir tai nėra įgyvendinta. Šitą klausimą taip pat kėlė keli kovinės grupės vadai“, – trečiadienį žurnalistams Rukloje per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer sakė R. Karoblis.

Vokietija vadovauja Lietuvoje nuo 2017 m. dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui, Lietuvoje yra apie 600 vokiečių karių.

R. Karoblis sakė, kad oro gynybos priemonių reikia norint pirmiausia apsaugoti paties bataliono karius, Lietuva tam reikalingų sistemų kol kas neturi.

„Kalbame apie čia dislokuotų karių saugumą“, – kalbėjo ministras.

Paklausta, ar svarsto kaip nors keisti Lietuvoje dislokuojamas pajėgas, Vokietijos ministrė teigė per susitikimą Kaune sulaukusi Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos prašymo išplėsti Baltijos šalių oro policijos misiją.

Baltijos valstybės jau kurį laiką siekia galimybės pertvarkyti oro policijos misiją į oro gynybos misiją. Tai reikštų, kad čia budintys sąjungininkų naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.

Pasak A. Kramp-Karrenbauer, Lietuvos prezidentas galimybę išplėsti misiją siejo su žlugusia Jungtinių Valstijų ir Rusijos sutartimi dėl vidutinio nuotolio branduolinių raketų draudimo.

„Gavau pageidavimą, kad jeigu NATO rėmuose kažkuriuo metu vyktų daugiau diskusijų, kaip tvarkytis su situacija Europoje ir Baltijos šalyse po INF sutarties žlugimo, kad šie pageidavimai ir šie prašymai būtų išgirsti ir ši tema būtų nagrinėjama labai rimtai“, – teigė gynybos ministrė.

„Vis dėlto tai yra sprendimas, kuris turi būti priimtas NATO lygiu“, – sakė ji.

Įsipareigojimai „neturi laiko limito“

Pirmo vizito į Lietuvą atvykusi liepą gynybos ministre paskirta A. Kramp-Karrenbauer sakė, kad Vokietijos įsipareigojimai sąjungininkei neturi laiko limito.

Ji dar kartą paskelbė apie Berlyno planus per artimiausius kelerius metus investuoti 90 mln. eurų į karinę infrastruktūrą Lietuvoje.

„Mūsų įsitraukimas čia neturi laiko limito. Tai yra vienas esminių Vokietijos veiklos NATO ramsčių“, – sakė A. Kramp-Karrenbauer.

Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių saugumo srityje.

Be karių dislokavimo ir Berlyno investicijų, Lietuva iš Vokietijos taip pat perka pėstininkų kovos mašinas, savaeiges haubicas, šarvuočius, laivų pabūklus, automatinius šautuvus ir granatsvaidžius.

Vokietija yra aktyvi Baltijos šalių oro policijos misijos dalyvė. Pernai Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ buvo priskirta vienai Vokietijos divizijų.

R. Karoblis sakė, kad Vokietija ir toliau išlaikys lyderystę užtikrinant saugumą Lietuvoje.

„Vokietijos lyderystė tikrai yra mūsų NATO saugumo priemonių čia pagrindas, be jokios abejonės, ir tas tęsis“, – teigė ministras.

A. Kramp-Karrenbauer laikoma iš politikos besirengiančios trauktis kanclerės Angelos Merkel įpėdine.

Inicialais AKK dažnai vadinama politikė pernai gruodį perėmė vadovavimą centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungai (CDU).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.