Jūrų kadetų mokykla Klaipėdoje: tėvai prabilo apie patyčias

Klaipėdos jūrų kadetų mokykla
Klaipėdos jūrų kadetų mokykla
  © Egidijus Jankauskas

Klaipėdos jūrų kadetų mokykla, ateityje turinti tapti elitine Lietuvos mokykla, kurioje mokomasi visą dieną, atidaryta tik šiemet rugsėjį, tad problemų joje apstu. Vaikai gauna nemokamą maitinimą, tačiau ne visi tėvai išgali nupirkti kadetų uniformas. Aštriai iškilo nemotyvuotų vaikų, nenorinčių čia mokytis, klausimas – jie trukdo tiems, kurie nori siekti gerų rezultatų. Ar įmanoma padėti mokyklai šiuo klausimu?

Kadangi Klaipėdos jūrų kadetų mokykla nevykdė jokios moksleivių atrankos, tarp kadetų pateko ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų, ir tokių, kuriais džiaugiasi atsikračiusios kitos mokyklos. Suprantama, visiems vaikams, įskaitant ir neklaužadas, turi būti vietos. Tačiau tai specifinė mokykla, vienintelė Lietuvoje, kuriai keliami labai dideli uždaviniai. 

Tokiu atveju iškyla grėsmė jai ilgai netapti elitine. Mokyklos siekis – ne tik išugdyti jūrą mylinčius ir suprantančius žmones, bet ir itin kokybiškas bendrojo lavinimo dalykų mokymas. Su ja siejami ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos lūkesčiai.

Naujos kadencijos Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos miesto savivaldybės, į pirmo savo posėdžio darbotvarkę įtraukusi susipažinimo su Jūrų kadetų mokyklos darbu pradiniame etape klausimą, galima sakyti, atidarė Pandoros skrynią. 

Posėdžio metu kalbėjusieji spalvų nesutirštino, galbūt jas kiek sušvelnino ir tikisi, kad po kurio laiko padėtis stabilizuosis.

Tėvai sutrikę

Nors mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Sireikienė sako, kad iš 86 kadetų mokslą šioje mokymo įstaigoje nutraukė tik vienas, tėvelių, svarstančių, ar nereikėtų atsiimti vaikų, yra daugiau. Mokykloje siautėja keli netramdomi vaikai, prasidėjo patyčios. Pasitaiko, jog per pamoką vaikui suduodama ir per veidą. Šis, žinoma, nenori eiti į mokyklą. Vienoje klasėje sėdi dvi mergaitės su sulaužytomis rankomis.


ve.lt nuotr.

Pasak vieno tėvų, didžiausia problema ta, kad mokyklą palieka motyvuoti vaikai, kurie neišlaiko patyčių. Vienas tėvas jau parašė laišką net šalies prezidentui.

Buvo siūloma, kad bendrojo lavinimo pamokose dalyvautų kariškiai, tačiau mokytojai nenori, kad būtų imamasi tokių kraštutinių priemonių.

Koordinacinės tarybos posėdyje dalyvavęs vienos mergaitės, besimokančios šioje mokykloje, tėvas pasidžiaugė, kad uostamiestyje atsirado tokia mokykla. Pasak jo, didžiausia problema ta, kad mokyklą palieka motyvuoti vaikai, kurie neišlaiko patyčių. Vienas tėvas jau parašė laišką net šalies prezidentui.

Kadrų problema

Vienas iš šios mokyklos steigimo iniciatorių Arvydas Piepalius, dimisijos kapitonas, Karinių jūrų pajėgų mokymo centro personalo rengimo specialistas, Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos direktoriaus pavaduotojas neformaliajam ugdymui, iškėlė kadrų užklasinėje veikloje problemą.

Klaipėdos miesto savivaldybė yra skyrusi dviem mokytojams tik po pusę etato. Jie nėra suinteresuoti materialiai – atlyginimas – 340 eurų, o žmogus turi dirbti visą dieną. Klasės didelės, tik penktokų mažesnės. Tai tinka į pensiją išėjusiems specialistams. Todėl vienas čia dirbantis dėstytojas yra 72, o kitas – 62 metų.


ve.lt nuotr.

Naujojoje mokyklos jūrinės atributikos dar ne tiek daug, kaip norėtųsi.

Pagal galiojančią teisinę sistemą aukštųjų mokyklų studentai dirbti su vaikais negali, jie gali būti tik savanoriai. Profesoriaus Valdo Rakučio, nemažai prisidėjusio prie mokyklos steigimo, manymu, būtent studentai, jaunimas šioje srityje galėtų nuveikti didžiulį darbą.

Reikia laiko ir paramos

Mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui L. Sireikienė teigė, kad mokytojai kuria mokymo programas, kuriose 10 proc. skiriama jūrinei tematikai. Ji paaiškino, kad klasės formuotos atsižvelgiant į jose turimas 30 vietų. 

Tikėtasi, kad į šią mokyklą ateis motyvuoti moksleiviai, kurių pasiekimai bus aukštesni nei vidutiniai. Pasak pavaduotojos, mokykloje atsirado ir mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, kurių nepriimti mokykla neturėjo jokio teisinio pagrindo.

L. Sireikienė neslėpė, kad drausmės ir tvarkos problemų iškyla, bet pasidžiaugė, jog moksleivių tėveliai yra labai aktyvūs ir visi kartu bando spręsti atsiradusias problemas. Pasak jos, tiems vaikams, kuriems nepriimtina laikytis drausmės ir tvarkos, Jūrų kadetų mokykloje ne vieta. Kai kurie jų turi palikti šią mokyklą.

L. Sireikienė sakė, kad mokyklai sukurti reikia laiko ir jūrinės bendruomenės paramos.

Pavaduotoja atkreipė dėmesį į tai, kad yra ir gabių, norinčių šioje mokykloje mokytis vaikų. Ji pasidžiaugė, jog moksleivių elgesys valgykloje jau pasikeitė.

Specialiai mokyklai reikia specialaus finansavimo

Kitas dalykas – mokykla per mažai finansuojama, kad galėtų pasiekti prestižinį lygį.

L. Sireikienė informavo, jog mokykla aktyviai ieško rėmėjų, nes vaikams reikia ir kamufliažinės, ir paradinės uniformos, specializuotų kabinetų, kuriuose būtų mokoma jūrinių ir karinių dalykų.

Koordinacinės tarybos narys, buvęs Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius profesorius Viktoras Senčila atkreipė dėmesį į tai, kad rėmėjai parems vieną kartą, ir viskas, kad reikia ieškoti nuolatinio finansavimo.

Lėšų iš savivaldybės transportui mokykla negauna. Todėl išvežti vaikus kur nors nėra galimybių. Nors, pasak A. Piepaliaus, savivaldybė tikrai labai padeda. Mokyklai skirtas pastatas, jis šildomas, šioje srityje problemų nėra.

Tai girdėdamas Koordinacinės tarybos narys Algirdas Valentinas, Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ prezidentas, pasisiūlė jaunuosius kadetus nuplukdyti laivais ten, kur jiems reikės, nemokamai.

Kada taps respublikinė?

Šalies kariuomenės vado patarėjas, istorijos mokslų daktaras profesorius V. Rakutis mano, kad reikia bent poros metų, kad mokykla „įsivažiuotų“. Jis pabrėžė tokios ugdymo įstaigos svarbą ir reikalingumą Klaipėdai ir Lietuvai. Šaliai labai trūksta žmonių, nuo mažens susipažinusių su jūriniais dalykais. Šaliai reikia, kad į Lietuvos karines jūrų pajėgas ateitų motyvuoti žmonės. Trūksta išmanančiųjų esminius laivybos ir karybos reikalus. 

Jis informavo, kad Šiauliuose galvojama kurti specialų licėjų, kuriame būtų rengiami žmonės Karinėms oro pajėgoms papildyti.

Tikimasi, kad mokyklai ateityje pavyks turėti 5–12 klasių mokinius. Šiuo metu ji orientuota į 5–9 klasių moksleivius. 

Po bendrojo lavinimo pamokų jie mokomi jūrinių, karinių ir skautiškų dalykų. Pastarieji reikalingi tam, kad žmonės sugebėtų dirbti grupėmis ir tapti lyderiais. 


ve.lt nuotr.

Kaip ir dera tokiai mokyklai, ji jau turi direktorės vimpelą.

Pasimokę čia žemesnėse klasėse vaikai turės apsispręsti, ar jie eis į gimnaziją, ar į profesinę, pavyzdžiui, Laivininkų mokyklą. Tačiau kad ir kokią profesiją jie pasirinks ateityje, tikimasi, kad baigusieji šią mokyklą tinkamai atstovaus jūriniam sektoriui.

Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad Juodkrantėje reikėtų turėti jaunuolių jūrinio ugdymo bazę. Joje vasaros stovyklose galėtų būti priimami skautai iš visos Lietuvos. Gintaro įlanka būtų puiki vieta jiems tobulinti laivininkų įgūdžius.

Posėdyje buvo keliamas klausimas, kaip greitai ši mokykla gali tapti respublikinė. Jeigu joje mokysis vaikai iš visos Lietuvos, reikalingi bendrabučiai. Klaipėdos miestas vienas nėra pajėgus išlaikyti tokios mokyklos. Tai ne kartą yra sakęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Atsakymo neišgirdome.

V. Rakutis, klausiamas, ar Lietuvos kariuomenė remia šią mokyklą, atsakė, jog taip. Ji galvoja ir apie uniformas, įsteigė specialių etatų, kad tokia mokykla būtų pradėta kurti.

Profesorius mokyklos pastate pasigenda jūrinių atributų. Joje jūrinės dvasios, pasak jo, dabar labai nedaug. Jūrinės įmonės ir organizacijos galbūt galėtų mokyklai padovanoti inkarų, ar kokios kitokios jūrinės atributikos.