Turkija pradėjo bombardavimą šiaurės rytų Sirijoje, tarptautinė bendruomenė ragina elgtis santūriai
Kurdai perspėja apie civilių aukas; atnaujinta 20.30 val.

Recepas Tayyipas Erdoganas ir Vladimiras Putinas
Recepas Tayyipas Erdoganas ir Vladimiras Putinas
  © SCANPIX
BNS
2019-10-09 16:04

Šiaurės rytiniame Sirijos pasienio regione Turkija surengė antskrydžių, trečiadienį pranešė padėtį šalyje stebinti organizacija, Ankarai kiek anksčiau pranešus apie operacijos prieš kurdų kovotojus pradžią.

„Turkų kariniai lėktuvai surengė oro smūgių... Ras al Aino rajone pasienyje“, – pranešė karą Sirijoje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).

Naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė, kad netoli Turkijos sienos esančio vieno Sirijos miestelio trečiadienį nugriaudėjo sprogimas.

Pasak reporterio, virš pasienyje esančio Ras al Aino pakilo baltų dūmų debesis ir skriejo kariniai lėktuvai, o dešimtys civilių mėgino pabėgti.

Operacija „Taikos šaltinis“

Turkų lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas anksčiau trečiadienį paskelbė, kad Turkijos operacija prieš kurdų kovotojus šiaurės Sirijoje prasidėjo.

„Turkų ginkluotosios pajėgos ir Sirijos nacionalinė armija (Ankaros remiamos sukilėlių grupuotės) pradėjo operaciją „Taikos šaltinis“ šiaurės Sirijoje“, – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“.

Šis Turkijos žingsnis sulaukė kritikos iš Vakarų šalių, kurios drauge su kurdų vadovaujamomis Sirijos demokratinėmis jėgomis (SDF) kovojo su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).

Tuo metu JAV remiamų kurdų pajėgų šiaurės Sirijoje atstovas pareiškė, kad turkų kariniai lėktuvai ėmė taikytis į „civilių rajonus“.

SDF atstovas Mustafa Bali sako, kad antskrydžiai sukėlė „didžiulę paniką regiono žmonių gretose“.

Kurdų pajėgos pranešė apie mažiausiai du žuvusius civilius.

Rajone buvo matomi SDF kovotojai, ginkluoti raketų leidimo įrenginiais, o kurdų pareigūnai ragino civilius gintis prieš puolimą.

SOHR pranešė, kad aviacijos ir artilerijos bombardavimų surengta ir Tal Abjado pasienio regione.

SDF paragino tarptautinę bendruomenę nustatyti virš regiono neskraidymo zoną, kad būtų apsisaugota nuo „gresiančios humanitarinės krizės“.

Pasak R. T. Erdogano, puolimas vykdomas prieš Sirijos šiaurėje veikiančius kurdų ir IS kovotojus.

„Mūsų misija yra užkirsti kelią teroro koridoriaus kūrimui palei mūsų pietinę sieną, taip pat užtikrinti taiką rajone“, – teigė R. T. Erdoganas.

Ankara jau ilgai planavo imtis karinių veiksmų prieš šiaurės Sirijoje veikiančias kurdų pajėgas. Sirijos kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG) Ankara laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), nuo 1984-ųjų tęsiančios kruviną sukilimą Turkijos pietryčiuose, teroristine atšaka.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas tvirtino, kad jo šalis neapleidžia kurdų, kurie buvo itin svarbūs jų sąjungininkai kovoje su IS.

Sprendimas išvesti JAV karius iš Turkijos ir Sirijos pasienio, apie kurį D. Trumpas paskelbė savaitgalį, buvo laikomas žalios šviesos uždegimu Ankaros operacijai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su R. T. Erdoganu ragino Turkijos lyderį „atidžiai pagalvoti“ prieš pradedant bet kokią karinę operaciją.

Tačiau Ankara tvirtina, kad turi pažaboti kurdų vadovaujamų SDF valdžią dėl jų ryšių su kurdų kovotojais Turkijoje.

Ankara taip pat nori įkurti „saugiąją zoną“ pasienio Sirijos pusėje, kur būtų galima parsiųsti apie 3,6 mln. pabėgėlių, kurie per aštuonerius metus trunkantį karą pasitraukė į Turkiją.

„Visuotinė mobilizacija“

Naktį iš antradienio į trečiadienį į pasienį su Sirija Turkijai siunčiant daug karių ir transporto priemonių, kurdai telkė pajėgas kovai su puolimu.

„Skelbiame tris dienas visuotinės mobilizacijos šiaurės ir rytų Sirijoje“, – pranešė kurdų pareigūnai šiaurės Sirijoje, ragindami visus civilius „vykti į pasienį su Turkija... priešintis [puolimui] šiuo delikačiu istoriniu momentu“.

Vos prasidėjus puolimui, Anatolijos naujienų agentūra pranešė, kad nuo raketų nukentėjo Turkijos Džeilanpinaro ir Nusaibino miestai.

„Tiek turkų, tiek kurdų pajėgos yra surengusios chaotiškų atakų Sirijoje, per kurias žuvo daugybė civilių“, – perspėjo tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ Artimųjų Rytų tyrimų skyriaus direktorė Lynn Maalouf.

„Nebegalima leisti, kad tai vėl įvyktų“, – pridūrė ji.

Kurdai sakė, kad savo buvusį sąjungininką Vašingtoną ir visą tarptautinę bendruomenę laikys atsakingą už galinčią kilti „humanitarinę katastrofą“.

Kurdai tvirtina, kad Ankaros tikrasis tikslas yra sumažinti jų demografinį dominavimą Sirijos šiaurės rytuose, atsiunčiant daugiausia sunitų arabų pabėgėlių, kilusių iš kitų šalies regionų, dabar gyvenančių pietvakarių Turkijoje.

Ras al Aine kurdų vadovaujamos saugumo pajėgos įkūrė naujų patikros punktų ir atgabeno padangų, kurias ruošiamasi padegti, kad sumažėtų matomumas turkų karinių orlaivių pilotams, pranešė AFP korespondentas.

Ras al Ainas buvo viena iš vietų, iš kur pirmadienį pasitraukė JAV kariai.

Šio miesto kurdų pareigūnai ragino protestuotojus rinktis pasienyje ir iškėlė ten vėliavų ir pastatė palapinių.

„Nepaliksime šių žemių“, – sakė 32-ejų Ras al Aino gyventojas Kawa Sleemas.

„Karas mus persekiojo daug metų, o Erdoganas kasdien grasina mums nauja ataka“, – pridūrė jis ir sakė, kad gins savo miestą „visomis įmanomomis priemonėmis“.

Ras al Ainas yra viena iš pirmųjų vietovių, kur turėtų vykti Ankaros puolimas. Šiame mieste, kaip ir kiek vakariau esančiame Tal Abjade, gyvena daugiausia arabai.

Kurdų pajėgos iškasė griovių ir tunelių abiejuose miestuose ir uždengė kelius metalinėmis plokštėmis, kad užblokuotų turkų bepiločių skraidyklių kameras.

„Masinis pasipriešinimas“

Kurdų vadovaujamos SDF smarkiai nukentėjo per JAV remiamą kampaniją prieš IS Sirijoje, kuri buvo sėkmingai užbaigta kovo mėnesį.

D. Trumpas sulaukė kritikos net ir iš savo artimų sąjungininkų Vašingtone už tai, kad esą likimo valiai paliko JAV sąjungininkus.

Aukšto rango respublikonų senatorius Lindsey Grahamas tviteryje kreipėsi į Turkijos vyriausybę ir pareiškė: „Jūs NETURITE žalios šviesos įsiveržti į šiaurės Siriją.“

„Kongrese esama abiejų partijų masinio pasipriešinimo, kurį turėtumėte laikyti raudona linija, kurios neturėtumėte peržengti“, – pridūrė jis.

Susirūpinimą reiškė ir tarptautinė bendruomenė, įskaitant kai kurias JAV sąjungininkes.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvo „labai sunerimęs“ dėl turkų operacijos, anksčiau trečiadienį AFP pranešė jo patarėjas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Irako kurdų lyderiai, su kuriais jis buvo susitikęs anksčiau šią savaitę, išreiškė didelį susirūpinimą dėl rizikos, kurią kelia prieštaringi D. Trumpo signalai.

„Jie labai nerimauja, kad toks lengvabūdiškas šio itin delikataus reikalo vertinimas gali sujudinti visą regioną“, – teigė rusų diplomatijos vadovas.

Rusija 2015 metais įsitraukė į Sirijos konfliktą ir palaiko prezidento Basharo al Assado pajėgas.

Trečiadienį kurdai ragino Maskvą tarpininkauti dialogui su Damasku.

Jie perspėjo, kad Turkijos karinė operacija gali paversti niekais prieš IS pasiektas karines pergales ir paskatinti dar gyvus judėjimo lyderius nebesislapstyti.

Nors kurdų vadovaujama operacija anksčiau šiais metais sužlugdė IS teritorinį kalifatą, ši grupuotė dar gyvybinga, ir kai kuriuose Sirijos ir Irako rajonuose veikia džihadistų „miegančiosios“ kuopelės.

IS prisiėmė atsakomybę už naktį įvykdytą mirtininkų ataką buvusiame savo bastione Rakoje Sirijoje.

Turkija pabrėžė, kad neleis atsikurti IS, bet paragino Europos valstybes priimti savo piliečius, kurie buvo kurdų paimti į nelaisvę kaip džihadistai Sirijoje.

Lietuva ir Švedija su nerimu stebi Turkijos planus Sirijoje

Lietuvos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai sako, kad šalys su nerimu stebi Turkijos planus veržtis į šiaurinę Sirijos dalį.

Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius sakė, kad ES ministrai šį mėnesį Liuksemburge planuoja aptarti galimą naują konflikto Sirijoje etapą.

„Mes išklausysime regiono ekspertus ir, be abejo, mes visi esame susirūpinę dėl pastarųjų įvykių“, – žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su Švedijos užsienio reikalų ministre Ann Linde trečiadienį teigė L. Linkevičius.

Turkija žada artimiausiu metu pradėti operaciją kurdų pajėgų kontroliuojamuose Sirijos šiauriniuose rajonuose ir teigia taip siekianti sukurti buferinę zoną tarp savo šalies ir Sirijos sienos.

Įsiveržusi į šiaurės Siriją Turkija gali susidurti su kurdų YPG, kuriuos laiko teroristine organizacija. Į karą Sirijoje įsitraukusi JAV iki šiol rėmė kurdus, reikšmingai prisidėjusius prie grupuotės „Islamo valstybė“ likvidavimo.

Švedijos užsienio reikalų ministrė sakė, kad padėtis Sirijoje neturėtų būti sprendžiama ginklu.

„Reikia diplomatinio sprendimo, o ne karinio sprendimo“, – kalbėjo A. Linde.

Turkija sako, kad įsiveržimas į šiaurės Siriją prisidės prie taikos pastangų šioje karo nualintoje šalyje.

Papildyta 17.51 val. 

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pareikalavo, kad Turkija nutrauktų savo karinę operaciją prieš kurdų kovotojus šiaurės Sirijoje, perspėdamas Ankarą, kad Bendrija nemokės už vadinamąją „saugumo zoną“, kuri gali būti sukurta.

„Raginu Turkiją ir kitus veikėjus susilaikyti ir nutraukti operacijas, kurios jau vyksta šiuo metu, kai mes kalbame“, – sakė J.-C. Junckeris Europos Parlamente.

Griežtai smerkia

Prancūzija „griežtai smerkia“ Turkijos puolimą šiaurės rytų Sirijoje, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministrė Amelie de Montchalin, praėjus kelioms minutėms po Ankaros pajėgų surengto antskrydžio.

Pasak A. de Montchalin, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė ruošia bendrą deklaraciją, „kurioje labai aiškiai pasakoma, kad mes griežtai smerkiame“ Turkijos pradėtą kampaniją prieš kurdų pajėgas šiaurės rytų Sirijoje.

Gali sukelti humanitarinę krizę

Karinę operaciją Sirijos šiaurės rytuose pradėjusi Turkija „sąmoningai rizikuoja dar labiau destabilizuoti regioną“ ir sudaryti sąlygas džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) atsigavimui, trečiadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.

„Sirijai reikalingas stabilumas ir politinis procesas... Turkijos puolimas dabar gali sukelti naują humanitarinę krizę“, – pareiškime pažymėjo H. Maasas.

Pasak jo, Berlynas „ragins Turkiją užbaigti puolimą ir taikiai ginti savo interesus saugumo srityje“.

Papildyta 18.35

Turkijos pajėgoms trečiadienį bombarduojant kurdų kontroliuojamus objektus šiaurės rytų Sirijoje žuvo du civiliai, trečiadienį pranešė kurdų pajėgos.

„Per Turkijos aviacijos bombardavimą du civiliai neteko gyvybės, dar du buvo sužeisti“ viename kaime, esančiame į vakarus nuo Ras al Aino pasienio rajono, paskelbė Sirijos demokratinių jėgų (SDF) Koordinavimo ir karinių operacijų centras.

Kiek anksčiau SDF pranešė apie „intensyvų Turkijos naikintuvų surengtą kovotojų pozicijų ir civilių gyvenviečių bombardavimą“ Ras al Aine, Tal Abjade, Kamišli ir Ain Isoje.

Papildyta 20.30 val.

Ragina Turkiją elgtis santūriai

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai (JTST) pirmininkaujantis Pietų Afrikos Respublikos ambasadorius Jerry Matthewsas Matjila trečiadienį paragino Turkiją „ginti civilius“ ir elgtis „kuo santūriau“ per savo karinę operaciją Sirijoje.

J. M. Matlija išreiškė viltį, kad JT Saugumo Taryba artimiausiu metu galės aptarti padėtį karo draskomoje šalyje, bet pabrėžė, kad šaukti tokį posėdį gali tik rezoliucijų dėl Sirijos rengėjai.

Belgija, Vokietija ir Kuveitas yra Tarybos narės, kurioms pavesta stebėti humanitarinę padėtį Sirijoje – taigi, būtent joms tektų šaukti neeilinę sesiją.

Savo komentarus PAR diplomatas, kurio šalis pirmininkaus Tarybai iki spalio pabaigos, išsakė prieš susitikimą, skirtą padėčiai Kongo Demokratinėje Respublikoje aptarti.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas anksčiau trečiadienį paskelbė, kad jo šalis pradėjo karinę operaciją prieš Sirijoje veikiančias Vakarų palaikomas kurdų sukarintas organizacijas, kurias Ankara laiko teroristinėmis.

Iškvietė Turkijos ambasadorių

Nyderlandai trečiadienį iškvietė Turkijos ambasadorių, kad pasmerktų Ankaros pradėtą puolimą prieš kurdų pajėgas šiaurės Sirijoje, ir perspėjo, kad ši karinė operacija gali lemti džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) atsikūrimą.

Nyderlandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas, kurio šalis priklauso tarptautinei koalicijai, kovojančiai su IS, sakė, kad turkų puolimas gali turėti „siaubingų humanitarinių pasekmių“.

„Nyderlandai smerkia Turkijos puolimą šiaurės rytų Sirijoje. Iškviečiau Turkijos ambasadorių. Raginu Turkiją neiti tuo keliu, kurį ji pasirinko“, – parašė S. Blokas socialiniame tinkle „Twitter“.

„Niekas negaus naudos iš potencialiai siaubingų humanitarinių pasekmių. Ši operacija gali išprovokuoti naujų pabėgėlių srautų ir pakenkti kovai su IS ir stabilumui regione“, – pridūrė jis.

Nyderlandai su IS kovojančiai koalicijai priklauso nuo 2014 metų. Gegužę daugiau kaip 50 olandų karių dar treniravo kurdų kariškius Irako Erbilio mieste.

Nyderlandai šį diplomatinį protestą Turkijai pareiškė praėjus vos metams po to, kai abi šalys atnaujino santykius. Jie pašlijo 2017 metais, nes dviem turkų ministrams buvo uždrausta dalyvauti agitaciniuose mitinguose prieš svarbų referendumą dėl Turkijos prezidento galių išplėtimo Roterdame.

Laiko netikusia mintimi

JAV prezidentas D. Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Turkijos įsiveržimas į šiaurės Siriją yra „prasta idėja“.

D. Trumpas praėjusią savaitę nusprendė išvesti iš to regiono amerikiečių karius, ir šis jo sprendimas buvo interpretuotas kaip žalia šviesa Turkijos puolimui prieš Sirijos kurdus, kurie anksčiau buvo JAV sąjungininkai.

Trečiadienį JAV vadovas pareiškė, kad Vašingtonas „nepalaiko šios atakos“.

Pasak D. Trumpo, Turkija įsipareigojo „užtikrinti, kad neįvyks jokia humanitarinė krizė – ir mes [tikimės, kad] jie laikysis šio įsipareigojimo“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.