Rusijos išorės politika po rinkimų: susirūpinti turėtų visos šalys

Ataskaitos pristatymas Latvijos Saeime
Ataskaitos pristatymas Latvijos Saeime

Ką tik pasibaigę rinkimai Rusijoje parodė: ateityje staigmenų bus daugiau. Augantis politinis pasipriešinimas neleidžia abejoti, kad pokyčiai jau vyksta – senkanti piliečių kantrybė į gatves išveda vis daugiau žmonių, į visuomenės nuomonę tampa sunku neatsižvelgti. Tačiau ką tai reiškia Europai ir Baltijos šalims?

Latvijos Saeimoje pristatyta ataskaita, kurioje nagrinėti Rusijoje neseniai vykę rinkimai ir svarstyta, kokių pasekmių jie gali turėti globaliems politikos procesams. Ar protestų nuvarginta Rusija iš tiesų gali nustoti kištis į kitų šalių vidaus politikos reikalus?

Latvijoje įsikūrusi viena didžiausių politinių emigrantų iš Rusijos bendrijų. Į savo šalis negalintys grįžti aktyvistai bendradarbiauja su vietos politikais. Siekiant užkirsti kelią potencialioms grėsmėms, kiekvienais metais pateikiamos analitinės ataskaitos, leidžiančios prognozuoti, kaip vienu ar kitu atveju galėtų pasielgti kaimynė.

Rinkimai apnuogino padėtį

Ką tik pasibaigę rinkimai Rusijoje atskleidė tikrąją demokratijos padėtį, o atidžiau juos paanalizavus galima nuspėti tolesnius valdžią išlaikyti bandančių politikos gaujų veiksmus, įsitikinęs Rusijos pilietinės visuomenės plėtros ir paramos emigrantams iš Rusijos asociacijos (AREM) vadovas Dmitrijus Savinas.

Pasak jo, didelių pokyčių sulaukti galima jau visai netrukus. „Jei politikos procesų dinamika išliks tokia pat, tikėtina, kad ES teks griežtinti ir taip jau gerokai šalį alinančias sankcijas, o tai taip pat taps labai svarbiu postūmiu pokyčiams įvykti. Vadinamieji rinkimai iš esmės yra tik imitacija, turinti visus autoritarizmo požymius, jie vis labiau kelia žmonių pasipiktinimą. Jei elitarinė valžia to neįsisąmonins ir niekas nepasikeis, artėjantys Valstybės Dūmos ir 2024 m. numatomi prezidento rinkimai gali tapti svarbiais atspirties taškais, kai protestuotojų aktyvumas gali privesti prie svarbių ir net esminių pokyčių“, ­­­– įsitikinęs pašnekovas.

Silpnėjanti iš vidaus, bet agresyvėjanti užsienio politikos klausimais?

Paklaustas, ar neramumai šalies viduje gali reikšti, jog Kremliui nebeliks laiko kištis į kitų šalių reikalus, D. Savinas paaiškina: „Nemanau, kad Kremliaus dėmesys išorinės politikos klausimais galėtų bent kiek sumažėti. Reikia suprasti, kad dabartinė Rusijos valdžia nėra monolitinis darinys, šalį valdo daugybė skirtingų grupuočių ir klanų. Niekam ne paslaptis, kad šiuo metu itin stipri jėgos struktūrų, vadinamųjų silovikų, įtaka ­­­– visų pirma tai FSB.“

Analitikas įspėja, kad vienas svarbiausių aspektų, kuris turėtų kelti susirūpinimą, išlieka nebaudžiamas rusų jėgos struktūrų siautėjimas ir vis didesnis jų įsigalėjimas tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.

„Artimiausiu metu šalies viduje reikėtų tikėtis, kad vykdomos represijos dar labiau stiprės. Tai ­­– susiję procesai. Kuo aktyviau režimas naudos jėgą, tuo labiau siprės kietosios linijos šalininkų pozicijos. Tai visų pirma liečia specialiąsias tarnybas ir silovikus apskritai. Esant tokiai padėčiai, kai jėgos demonstravimas skatina dar didesnį jėgos atsiradimą ir tik stiprina tam tikras struktūras, suprantama, kad pastarosios neliks abejingos ir išorinės politikos procesams“, ­– teigia analitikas.

D. Savino nuomone, siekiant išvengti galimai skaudžių pasekmių, reikia išmokti atpažinti Kremliaus įtaką ne tik tuomet, kai ši tampa pernelyg akivaizdi. „Kitos šalys gali tikėtis, jog Rusija, siekdama kištis į jų vidaus politikos procesus, didins palaikymą radikalistiniams tų šalių judėjimams. Kalbant apie Latviją, tai jėgos (nevardysiu konkrečių partijų ir organizacijų), turinčios radikalistų reputaciją, tačiau kol kas neatstovaujamos parlamente. Tikėtina, kad jos bus palaikomos pakankamai aktyviai, visai įmanoma provokacijų galimybė“, ­– mano pašnekovas.

Baltijos šalims ­– ypatingas dėmesys

„Reikia suvokti, kad Baltijos šalis Rusija laiko ypatingosios įtakos zona. Estijoje ir Latvijoje įsikūrusios pakankamai didelės rusakalbių bendruomenės, kurių dalis, kaip bebūtų gaila, visiškai paveiktos Kremliaus propagandos. Siekiant tas bendruomenes patraukti savo pusėn, bus naudojami tie patys metodai, kaip „apdirbant“ Rusijos piliečius. Tai ta pati smegenų plovimo mašina“, ­– sako D. Savinas.

Dėl kilusio realaus pavojaus iš Rusijos pasitraukęs politinis emigrantas ne iš nuogirdų žino apie šalies jėgos struktūrų veikimo principus. D. Savinas įspėja: specialiųjų tarnybų taikiniais taps ne tik propagandai neatsparūs visuomenės sluoksniai.

„Reikia išskirti dvi poveikio kryptis ­– sovietinio mentaliteto turėtojams bei jau paveiktiems propagandos bus brukami labiau radikalūs, populistiniai ir kieti sprendimai. Inteligentų ir mąstančių gyventojų sluoksnį bus siekiama paveikti pusiau kontroliuojamais minkštos propagandos projektais. Tai gali būti pseudoliberalios žiniasklaidos priemonės arba susivienijimai, kurie, viena vertus, atrodys prieštaraujantys Kremliaus retorikai, tačiau iš tiesų, vadinkime daiktus savais vardais, palaikys šalių suvereniteto priešininkus. Periodiškai gauname informacijos apie tai, kad tokie projektai jau vykdomi“, ­– sako analitikas.

D. Savino nuomone, visagalis Kremliaus režimas tėra parankus mitas, kuris gali būti nesunkiai sugriautas, jei tik Europos valstybės veiks išvien.

„Ilgalaikėje perspektyvoje labai svarbu, kaip toliau klostysis Rusijos ir ES santykiai ir kiek Europa sugebės išlikti nepalenkiama. Jei šiuo metu galiojančios sankcijos išliks ir toliau bus stiprinamos, jei valdančiajai grietinėlei ir toliau prieš nosį bus užtrenkiamos durys, jei ir toliau bus taikomi ekonominiai ribojimai ES viduje – neutralizuojamos pinigų plovyklos ir užkertamas kelias korupcinėms schemoms, jei režimui ir jo pakalikams kils vis daugiau sunkumų pasinaudoti savo aktyvais užsienyje, jei jų šeimų nariams bus uždaromos elitinių mokslo įstaigų durys, o Europa nustos būti jiems patogia erdve, anksčiau ar vėliau tai neišvengiamai suduos lemiamą smūgį“, ­– įsitikinęs pašnekovas.

Jo manymu, nėra tokio dalyko, kaip saugi draugystė su jėgos struktūrų valdoma Rusija: „Kalbant apie Kremliaus įtaką, svarbu suvokti, kad ji skleidžiama ne tik tarp rusakalbių gyventojų, bet ir dėka visų tų, kurie dėl dar sovietų laikais užmegztų nomenklatūrinių saitų palaiko ryšius su Maskva, palaiko abejotinus prekybinius ryšius, kurie, tiesą sakant, yra tik bandymai užmaskuoti korupciją.“