Socialinių įmonių įstatymo spragos – pasipelnymo šaltinis išrinktiesiems?
Prezidentas trečiadienį pasirašė įstatymą

Eitynės prieš neįgaliųjų atskirtį (Vilnius, 2018)
Eitynės prieš neįgaliųjų atskirtį (Vilnius, 2018)
  © Fotobankas

Nepaisant to, kad Lietuvos negalios organizacijų forumas kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu vetuoti Socialinių įmonių įstatymo pataisas, jis trečiadienį pasirašė minėtą įstatymą, tačiau kartu pateikė siūlymą jį papildyti stebėsenos mechanizmu. 

Pasak forumo administracijos direktorės Henrikos Varnienės, šis įstatymas neatliepia neįgaliųjų įdarbinimo poreikių, bet aukoja didžiules pinigų sumas iš valstybės biudžeto specialų statusą turinčioms įmonėms subsidijuoti. Direktorės vertinimu, įstatymo šaknys – didžiulis verslo, norinčio pasinaudoti sistemos spragomis, lobizmas. Valdantieji su šia nuostata nesutinka – teigia, jog neįmanoma iš nieko imti ir rėžti vienu kirčiu.

Pasak H. Varnienės, šiuo metu Lietuvoje dalis žmonių su negalia dirba. Tai apie 47 tūkst. žmonių, o daug daugiau ­­– apie 120 tūkst. ­­– nedirba visai.

„Jie neturi darbo ne dėl to, kad jiems neleidžia sveikata, bet todėl, kad nė vienas teisės aktas jiems netinka. Jeigu kalbame apie jų įdarbinimą, būtų logiška, kad visi Lietuvoje egzistuojantys teisės aktai turėtų tikti žmonėms su negalia, tačiau taip nėra“, – tvirtino Negalios organizacijų forumo direktorė.

Dabar, anot jos, galioja trys užimtumo ir įdarbinimo sistemos. Viena iš jų – Socialinių įmonių įstatymas. Pagal jį kasmet įdarbinama apie 7 tūkst. žmonių, tai kainuoja apie 30 mln. eurų. 40 tūkst. žmonių dirba be jokios pagalbos, tai valstybei nekainuoja, o neįgalieji yra mokesčių mokėtojai.

„Kita grupė – tai žmonės, kurie už savo užimtumą sumoka netgi iš savo pinigų. Jiems netinka šie teisės aktai, o kad užsiimtų veikla, jie eina į dienos centrus. Dienos centrai, netgi jeigu šie žmonės atlieka darbą, yra mokami. Klausimas ­­– kodėl tam pačiam neįgaliam žmogui taikomi trys skirtingi įstatymai“, – stebėjosi pašnekovė.

Daugiausia lėšų – mažumos įdarbinimui

Jos teigimu, įstatymas neapibrėžia negalios stiprumo. Socialinėms įmonėms už įdarbinimą yra skiriama didžiausia pinigų suma: „Atrodytų, kad šią paramą ir turėtų gauti sunkiausią negalią turintys žmonės. Bet visose įmonėse dirba vienoda dalis sunkios, lengvos ir vidutinės negalios žmonių. Kodėl tuomet reikia finansuoti tokiomis didelėmis sumomis socialines įmones? Tegul tuomet šios įmonės ir įdarbina sunkiausią negalią turinčius žmones. Yra žmonių, turinčių dvi, tris negalias iškart arba kompleksinių negalių.“

H. Varnienė įsitikinusi, kad naujas įstatymo pakeitimas neatliepia lūkesčių, kurių turi neįgalieji.

Pasak jos, kai kurie žmonės tam tikruose sektoriuose visavertiškai atlieka visus darbus. Jie eina į socialines įmones dėl lankstaus grafiko.

Tiesa, pusė socialinėse įmonėse dirbančių žmonių yra valymo sektoriaus darbuotojai. Tai yra ironiška, nes tokia neįgaliųjų padėtis neatspindi įvairovės darbe sąvokos.

„Man asmeniškai yra sakiusi viena moteris: aš iš ryto ateinu ir apvalau čia, o paskui einu padėti savo dukrai prižiūrėti vaikų. Kodėl pati programa turi būti taip finansuojama? Galbūt tuos pačius rodiklius galima pasiekti ir nemokant tiek pinigų?“ – svarstė forumo administracijos atstovė.

Subsidijos už kiekvieną neįgalųjį

H. Varnienė stebisi, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė palaiko tokią poziciją, jog išmetama sąvoka „ekonomiškai neaktyvūs žmonės“.

„Tai yra žmonės, kurie būtent ir neturėjo jokių darbinių pajamų. Čia mes ir kalbame apie tuos žmones, kurie yra visiškai užribyje. Šio įstatymo pataisos vėlgi selektyviai leidžia išsirinkti lengviausios negalios žmones. Tada nesuprantama, kokia yra valstybės pozicija šiuo klausimu“, – teigė H. Varnienė.

Remiantis įstatymu, pasak jos, didesnė dalis darbo užmokesčio (60 proc.) darbdaviui yra kompensuojama subsidijos būdu. Didesnė dalis pinigų, išleidžiamų valytojo atlyginimui, yra gaunama iš valstybės. Tai reiškia, kad jai toks valytojas yra gerokai pigesnis negu paprastam darbdaviui. Jeigu žmogus su negalia turi judėjimo problemų, jis gali ilgiau valyti patalpas, nuo to paslauga nesuprastėja.

Tiesa, pasak H. Varnienės, dalis darbdavių išsirenka darbuotojus su lengva negalia.

Taupyti nori ir valstybinės įmonės

„Aš paviešinau feisbuke teismo nutartį, kur viena socialinė įmonė skundžia kitą socialinę įmonę, kad ji laimi viešuosius pirkimus, pasiūlydama nežmoniškai mažą kainą. Teismo nutartyje yra parašyta, kad paprasta įmonė sakė: mes už tai, kad mūsų patalpas valytų socialinės įmonės valytojai, nes jie yra dvigubai pigesni. Taip ir parašyta: jie kainuoja dvigubai pigiau negu paprasti valytojai“, – stebėjosi ji.

Pašnekovė teigė, kad ši sistema yra įmonių pasipelnymo šaltinis.


H. Varnienė, Lietuvos neįgaliųjų forumas. (R.Lukoševičius)

H. Varnienė, Lietuvos neįgaliųjų forumas. (R.Lukoševičius)© Fotodiena.lt

Yra ir kitas scenarijus. Kartais, kaip pasakojo H. Varnienė, neįgalieji valo patalpas ir valstybiniame sektoriuje: „Valstybė sumoka subsidiją darbo užmokesčiui iš valstybės pinigų valytojai, jis jau išeina pigus. Valstybė nuperka paslaugas iš tokios įmonės. Reiškia, kad ji dar kartą netiesiogiai subsidijuoja darbo užmokestį. Pelnas nueina šiai įmonei.“

Kartais tokių žmonių įdarbinimui pasitelkiami ir tarpininkai. Pagal šias schemas, kaip įvardijo pašnekovė, paprasta įmonė yra skatinama „paskolinti“ savo neįgalų darbuotoją socialinei, kad oficialiai jis būtų įdarbintas joje, o dirbti galėtų ten, kur dirbo. Buvusiai oficialiai darbovietei tokio žmogaus darbas kainuos mažiau, o dalis subsidijos keliaus į socialinės įmonės savininkų ir tarpininko rankas.

H. Varnienė teigė socialiniame tinkle paviešinusi sutartį, norėdama įrodyti, kad už įdarbinimą imami procentai „nuo apyvartos“: „Yra tarpininkas, kuris užsiima socialinių įmonių steigimu ir neįgaliųjų joms tiekimu. Jo pelnas – nuo apyvartos, kitaip – nuo valstybinių pinigų.“

Galingi lobistai?

„Mes pradėjome vykdyti įstatymą prieš šešerius metus. Įsivaizduokite, kiek įtakos buvo daryta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kad jokie pakeitimai neišeitų iš jos ir nepatektų į Seimą.

Buvo susitikinėjama ir su ministru, ir su viceministru, ir kalbėta, ir darbo grupė organizuota. Atrodė, kad viskas yra gerai, bet darbo grupės dalis buvo ir patys socialinių įmonių steigėjai arba dalininkai, taip pat ir patys gaunantys algą iš socialinių įmonių“, – pasakojo pašnekovė.

Jeigu tai yra susiję asmenys, jie, anot H. Varnienės, negali spręsti apie socialinių įmonių pokyčius – natūralu, kad nenori nieko keisti: „Tai yra verslo įtaka.“

Pašnekovė apgailestavo, kad šių žmonių nuomonės neįmanoma paveikti – jie turi daug kapitalo, sukaupto iš valstybės subsidijų. Jų pozicija grindžiama „teisiniais argumentais“, išsakytais pasamdyto advokato.

Valstybės požiūris – svarbus

H. Varnienė priminė, kad anksčiau pinigai subsidijoms buvo naudojami iš ES fondų, todėl galima buvo kreiptis į Europos Komisiją. Dabar tai yra savarankiška valstybės iniciatyva, bet Europos Komisija „jau yra informuota ir žino apie šią situaciją“.

Pašnekovė sakė, kad taip pat, norint atkreipti dėmesį į situaciją, buvo kreiptasi į prezidentą. Ji teigė dar negavusi atsakymo, bet įstatymo dar niekas nepasirašė. Valstybės požiūrio demonstravimas šiuo klausimu, anot jos, yra labai svarbus.

Vienas iš būdų, kaip tai galima padaryti, pašnekovės nuomone, yra kvotos: „Jos būtų vienas iš žingsnių, skatinančių įdarbinti žmones su negalia.“


Eitynės Vilniuje „Už miestą visiems“ (2018)

Eitynės Vilniuje „Už miestą visiems“ (2018)© Fotobankas

Įmonės, kurios neturi sąlygų įdarbinti neįgaliųjų, galėtų sumokėti solidarumo mokestį. Analogija – taršos mokestis, už kurį statomi valymo įrenginiai. Panašiu principu už solidarumo mokestį būtų diegiamos įvairios programos, apmokami asistentai, kurie galėtų suteikti pagalbą žmogui su negalia.

Pašnekovė prisiminė lygybe grįstas iniciatyvas, pavyzdžiui, „Įvairovės chartiją“, kurios įmonės narės žmones su negalia įdarbina be jokios išorinės paskatos. Tiesa, bent jau kuriam laikui valstybės įsikišimas galėtų pataisyti situaciją.

Pasak H. Varnienės, kvota yra labai maža, 5 proc. nuo darbuotojų, todėl daugiau neįgaliųjų įdarbinti tektų tik labai didelėms įmonėms.

Verta išgirsti nuomonę tų, kurie prisidėjo prie šių pakeitimų priėmimo.

Valdantieji: padarėme, ką galėjome

Tomas Tomilinas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas, pasiūlė įsiklausyti ir į kitą nuomonę: „Suprantu argumentus, bet šiandien mes labai smarkiai sumažinome valstybės paramą socialinėms įmonėms. Tai buvo padaryta tam, kad dalį tos paramos arba visą paramą galima būtų skirti visiems neįgaliesiems.“

Tai, pasak jo, yra kompromisinis sprendimas – Seime buvo labai daug žmonių, esančių socialinių įmonių pusėje. Alternatyva, pasak T. Tomilino, būtų iš viso nieko nedaryti. Nors planuota sumažinti sumas dar labiau, po diskusijų teko apsiriboti priimtais sprendimais.

Politikas priminė, jog įstatymas paramos nedidina, jis ją mažina. Paklaustas, kodėl Seime nėra atsižvelgiama į patiems neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų nuomonę, jis atsakė, kad jos yra susipriešinusios, ir pridūrė: „Kiek Lietuvoje organizacijų, tiek nuomonių.“


Tomas Tomilinas

Tomas Tomilinas© Dmitrijus Radlinskas

Apie socialines įmones Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys užsiminė tiek, kad jos atsirado dėl prieš tai valdžioje buvusių partijų vykdytos politikos: „Vienu sprendimu visko panaikinti negalime. Tai yra žmonių likimai, jų nuomonė, jų norai, taip pat ir politikai, kurie jiems yra labiau palankūs. Šioje srityje radikalus būti negali.“

Seimo narys neigė, jog socialinės įmonės turi didesnį svorį ir įtaką Seimo sprendimų priėmimui. Pasak jo, valdantieji smarkiai apribojo jų finansavimą ir „praktiškai nutraukė paramą toms grupėms, kurios tik apsimeta, jog padeda neįgaliesiems“.

Anot T. Tomilino, buvo išsiaiškinta, jog kai kurios „netikros“ socialinės įmonės neprisidėjo prie neįgaliųjų integracijos mažinimo: „Tai buvo stambių verslų, pavyzdžiui, alkoholio verslo, rėmimas, ar pigių produktų gamyba valstybės sąskaita. Tai nebuvo korupcija, nes tai buvo įteisinta.“

Jo žodžiais, nesąžininga kaltinti valdančiuosius dėl sąlygų pablogėjimo, tačiau visiškai panaikinti šias įmones sprendimo nebuvo. Pakeitimai, pasak politiko, tikrai sumažino finansavimą. Visai jį nutraukus, būtų nuskriausti 7 tūkst. žmonių, dirbančių socialinėse įmonėse.

T. Tomilinas prisipažino pasisakęs už „ryžtingesnį sumažinimą“, tačiau priminė, kad parlamente sprendimus priima dauguma. Taip pat jis pasidžiaugė įvedus papildomą mokestinę lengvatą neįgaliesiems.

J. Džiugelis: prezidentas turėtų vetuoti

Justinas Džiugelis, Žmogaus teisių komiteto narys, jau prieš dvejus metus Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo klausimą vadino įstrigusiu. Jis portalui Alfa.lt teigė, jog šiandien situacija mažai pasikeitė.

„Įstatymo esmė buvo padėti negalią turintiems žmonėms integruotis į darbo rinką, tačiau Lietuvoje neįgaliųjų skurdo rodikliai vis dar yra vieni didžiausių Europoje. Begalė argumentų yra ir buvo, kodėl turėtų būti peržiūrima ši sistema. Išskirtinai remiama yra viena įdarbinimo forma“, – pasakojo J. Džiugelis.


Justas Džiugelis

Justas Džiugelis© Organizatoriai

Jis teigė, jog tai interesų grupės nenori, kad pokyčiai įvyktų – įstatymas priimtas neatliepiant visų neįgaliųjų interesų.

Apie tai, jog atskirtį turėjęs mažinanti įstatymas padėjo specialaus statuso įmonėse žmonėms įsidarbinti tik valytojais, J. Džiugelis taip pat pasisakė: „Be abejo, atskirtį mažina kiekvienas dirbantis neįgalusis asmuo, tačiau aš keliu klausimą dėl aukštesnės pridetinės vertės vietų kūrimo. Šie žmonės nekuomet neišbris iš skurdo, jeigu toliau, nepaisydami savo gebėjimų, dirbs valytojais ar kokį kitą nekvalifikuotą darbą.“

Šiuo atveju socialinių įmonių sistema, pasak jo, veikia taip, jog turėti nekvalifikuotą darbą atliekančių žmonių, už kurių atlyginimą didžiąja dalimi moka valstybė, yra paprasta.