Pritars ar atmes? Kauno rajono taryba svarsto prieštaringai vertinamą V. Matijošaičio pasiūlymą

Kauno rajono taryba svarstys Kauno miesto tarybos pasiūlymą atiduoti jai dalį kaimyninės savivaldybės teritorijų.
Kauno rajono taryba svarstys Kauno miesto tarybos pasiūlymą atiduoti jai dalį kaimyninės savivaldybės teritorijų.
  © Alfa.lt fotomontažas

Ketvirtadienį į neeilinį posėdį susirinksiantys Kauno rajono tarybos nariai vertins prieštaringu vadinamą Kauno miesto savivaldybės tarybos pasiūlymą keisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas.

Kaip rodo į Kauno rajono savivaldybės interneto svetainę įkeltas Kauno rajono tarybos sprendimo projektas, tarybai siūloma Kauno mero Visvaldo Matijošaičio inicijuojamiems pakeitimams nepritarti.

Sprendimo projekte išvardytos ir šio nepritarimo priežastys:

  • Kauno miesto savivaldybės tarybos siūlymas neatitinka darnios regioninės politikos principų, tikslų ir gairių, neparemtas objektyvia ir patikima statistika, nepagrįstas ekonominiais skaičiavimais.
  • Kauno miesto savivaldybės institucijos nepateikė realaus siūlomo administracinių ribų pakeitimo poveikio abiejų savivaldybių gyventojų gyvenimo kokybei ir paslaugų prieinamumui.
  • Sutriktų daugumos Kauno rajono savivaldybės švietimo, sveikatos, socialines, kultūros, sporto ir kitas paslaugas teikiančių įstaigų veikla.
  • Likusi Kauno rajono savivaldybės dalis dėl mažo surenkamų pajamų kiekio netektų galimybės formuoti subalansuotą biudžetą.
  • Būtų išardytas mokyklų tinklas, kultūros, sporto, viešosios bibliotekos organizacinė struktūra, dalyje teritorijos būtų neprieinamos ikimokyklinio ugdymo paslaugos, sumažėtų galimybė įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su įvairių projektų finansavimu ir jų tęstinumu.
  • Likusi rajono savivaldybės teritorijos dalis patirtų didesnę socialinę atskirtį, nes joje yra žymiai daugiau socialines pašalpas ir socialines paslaugas šeimai gaunančių asmenų nei siūlomoje prijungti dalyje.
  • Pasikeistų įvairių finansavimo sutarčių pareiškėjas / vykdytojas, būtų pažeistos vykdomų ES projektų finansavimo sąlygos, dėl ko gali būti nutrauktas ES finansavimas ir reikėtų grąžinti gautas ES lėšas.
  • Kelių priežiūros finansavimas po dalies Kauno rajono savivaldybės teritorijų atskyrimo būtų sumažintas daugiau nei perpus. Šiuo metu savivaldybėje yra apie 30 proc. asfaltuotų kelių ir gatvių, o neprijungiamoje teritorijoje liktų mažiau kaip 22 proc. Sutriktų susisiekimas su likusiomis Kauno rajono savivaldybės seniūnijomis.
  • Kiltų sunkumų įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšomis finansuojamus projektus ir sumažėtų galimybė dalyvauti 2021–2027 m. laikotarpio kaimo plėtros programos priemonėse.
  • Planuojamoje prijungti teritorijoje yra beveik 1 tūkst. ūkininkų ūkių (arba 40 proc. nuo bendro pasėlius deklaruojančiųjų skaičiaus), žemdirbiams kiltų keblumų įgyvendinti pradėtus projektus, finansuojamus pasinaudojus ES parama.
  • Prijungiamų teritorijų gyventojams sumažėtų šiuo metu savivaldybės seniūnijose gaunamų paslaugų skaičius ir jų prieinamumas.

Įvertino politikų planus

Portalas Alfa.lt prieš tarybos posėdį pasidomėjo, kaip šį viešai paskelbtą tarybos sprendimo projektą vertina Kauno rajono bendruomenių atstovai ir ekspertai.

„Tokio rajono politikų atsako ir tikėjausi, – apie tarybos sprendimo projektą kalbėjo Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė. – Projekte pateikti atsakymai į klausimus žmonių, kurių interesams rajono valdžia ir privalo atstovauti. Svarbu ir tai, kad rajono politikai nesiruošia vienašališkam V. Matijošaičio pasiūlymui ištarti „taip“. “

E. Juozapavičienės nuomone, teisinga, kad projekte konstatuojama, jog išdraskius rajono teritoriją būtų sugriautas paslaugų tinklas, apimtų nežinia dėl mokyklų, sporto, kultūros įstaigų, tarsi ore pakibtų 30 tūkst. Kauno rajono gyventojų, kurių V. Matijošaitis „nepanoro“, gerovė.


Kauno rajono bendruomeninių organizacijų pirmininkė Eglė Juozapavičienė

Kauno rajono bendruomeninių organizacijų pirmininkė Eglė Juozapavičienė© Organizatoriai

Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė teigė esanti įsitikinusi, jog visas problemas su Kauno miestu galima išspręsti bendraujant, o ne griaunant veikiančią struktūrą. Todėl jai imponuoja, kad rajono politikai nusiteikę kviesti kaimynus dialogui, susėdus kartu priimti sprendimus.

„Patinka, kad kviečiama diskutuoti Kauno regiono plėtros taryboje. Tikrai verta į paslaugų teikimą pažvelgti plačiau, viso regiono mastu“, – pažymėjo E. Juozapavičienė.

Ji taip pat mano, jog Lietuvos savivaldybių asociacija turėtų inicijuoti teisės aktų peržiūrą, kad sprendimai dėl teritorijų prisijungimo be diskusijų, išsamios analizės ir derybų būtų neįmanomi.

Ir E. Juozapavičienė, ir jos vadovaujamos sąjungos atstovai ketvirtadienį nuo ryto būriuosis prie Kauno rajono savivaldybės – išsakys palaikymą ir pasitikėjimą savivaldybe, „su kurios atstovais žmonės nori spręsti savo problemas“.

Po to vyks į Vilnių, Vidaus reikalų ministeriją, kurios atstovams įteiks surinktus net 25  tūkst. Kauno rajono gyventojų, pasisakančių prieš rajono savivaldybės teritorijos išdraskymą, parašų.

 Pikta, skaldo miesto ir kaimo žmones. Numetė kaip iš giedro dangaus sprendimą – atsiriekti geriausią dalį, o 12 seniūnijų palikti be pinigų.
– G. Staliūnienė

„Visada visas problemas su Kauno rajono savivaldybe sprendžiame kartu ir jaučiame jos palaikymą, – Alfa.lt kalbėjo Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė. – Pavyzdžiui, savivaldybė atsižvelgia į ūkininkų nuostolius dėl gamtinių sąlygų. Pernai visai, o šiemet – pusiau atleido nuo žemės mokesčio.“

G. Staliūnienė yra įsitikinusi, kad Kauno rajono politikai teisingai padarytų, jei nubalsuotų atmesti Kauno miesto pasiūlymą. „Ir koks čia pasiūlymas? Pikta, skaldo miesto ir kaimo žmones. Numetė kaip iš giedro dangaus sprendimą – atsiriekti geriausią dalį, o 12 seniūnijų palikti be pinigų. Mes jam nepritariame“, – kalbėjo rajono ūkininkų atstovė.

G. Staliūnienės vadovaujamos sąjungos atstovai taip pat nuo ryto dalyvaus mitinge prie Kauno rajono savivaldybės, o paskui vyks į Vilnių, piketuos prie Vidaus reikalų ministerijos – jos žodžiais, protestuos prieš V. Matijošaičio iškreipti norimą regioninę politiką.


Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė.© Organizatoriai

Sociologo, prof. hab. dr. Gedimino Merkio teigimu, rajono politikų sprendimas atmesti Kauno tarybos pasiūlymą būtų teisingas ir pagrįstas, mat, nors ir turėjo mažai laiko, rajono atstovai surinko išties daug duomenų kiekvienam sprendimo projekte minimam teiginiui pagrįsti.

Šis mokslininkas V. Matijošaičio idėją prisijungti Kauno rajono teritorijas, pirmą kartą viešai ištartą dar vasaros pradžioje, iškart pavadino oligarchinėmis užmačiomis.

Dabar sociologas irgi kalbėjo be užuolankų: „Tai beprecedentis įvykis. V. Matijošaičio valdoma savivaldybė savo siūlymą viešina pasitelkdama gąsdinimus, šantažą ir dezinformaciją. Iš pradžių apkarpė mikroautobusų, važinėjančių į rajoną, maršrutus – sukėlė dirbtinę įtampą. Dabar gąsdina, kad miesto vaikų darželiai Kauno rajono vaikams – suskaičiavau – brangs 16 kartų. Taip tikrai nebus, bet dabar anšliuso sumanytojams svarbu gąsdinti. Be to, išplatino dezinformaciją – atrado neegzistuojantį tėvą, neva nepatenkintą situacija dėl vaikų darželių Kauno rajone.“

G. Merkio žodžiais, teisybę pasakius, Kauno miesto savivaldybės pasiūlymo išvis nevertėtų nagrinėti kaip teisėto dokumento, nes jis iškeltas pažeidžiant begalę teisės aktų, be to, siūlo nesąmonę turinio požiūriu: nusigriebti grietinėlę – prisijungti turtingiausias rajono teritorijas, o pakraščius palikti skursti ir laukti, kol palaipsniui bus prijungti prie kažkokių aplinkinių savivaldybių. Ir nebūtinai stipresnių. Kaštai ir problemos būtų numestos centrinei valdžiai ir kaimyninėms savivaldybėms.


Gediminas Merkys

Gediminas Merkys© Alfa.lt

„Likusioje rajono teritorijoje būtų vien kaimai, nė vieno miestelio, kuris turėtų bent 3 tūkst. gyventojų, jokio administracijos centro... Pagaliau atstumas tarp baronkos su iškąsta skyle kraštų – apie 98 km. Kaip tokią teritoriją administruoti?“ – juodą scenarijų dabar klestinčiam rajonui prognozavo sociologas. 

Todėl G. Merkys yra įsitikinęs, kad Vidaus reikalų ministerija privalo atmesti Kauno savivaldybės prašymą surengti apklausą. „Šiam dokumentui duoti eigos negalima“, – portalui Alfa.lt sakė mokslininkas.

„Kauno miesto taryba pasiūlymą prisijungti dalį Kauno rajono savivaldybės teritorijų priėmė pažeisdama procedūras. Dalis tarybos narių įsivėlė į interesų konfliktą. Nesvarstė klausimo komitetuose, pakišo savo kišeninei tarybai nubalsuoti, –  į įžūliai pamintos demokratijos ženklus atkreipė dėmesį G. Merkys ir pridūrė: – Net žmogus be pilietybės turi teisę teikti pasiūlymus savivaldos teisės aktams. O čia ar galėjo kas nors tai daryti?“


Kauno rajono savivaldybės teritorija

Kauno rajono savivaldybės teritorija© Alfa.lt

Aptars ir pasiūlymus dėl bendradarbiavimo

Neeiliniame Kauno rajono tarybos posėdyje ketvirtadienį, Alfa.lt duomenimis, politikai taip pat turėtų apsvarstyti pasiūlymus, kaip kartu su Kauno miesto ir kitomis apskrities savivaldybėmis būtų galima spręsti kylančias problemas.

Kauno savivaldybės atstovų vienas išsakytų argumentų, kodėl reikėtų prie miesto prijungti dalį rajono teritorijos, – esą žmonės nėra patenkinti viešuoju transportu. 

Rajono politikai bus pakviesti apsvarstyti mero Valerijaus Makūno pasiūlymą pakviesti Kauno miesto ir kitas Kauno apskrities savivaldybes bendradarbiaujant drauge sukurti regioninį transporto organizavimo tinklą. Šis tinklas turėtų užtikrinti kokybišką ir šiuolaikišką susisiekimą tarp apskrities savivaldybių, nepaisant jų administracinių ribų.

Praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybė paskelbė, jog rengiasi naikinti lengvatą už vaikų darželį vaikams, kurių tėvai nėra deklaravę gyvenamosios vietos mieste, dėl to ši suma augs keliolika kartų.

Kauno rajono politikai neeiliniame tarybos posėdyje ketina aptarti, kaip šią problemą išspręsti be ultimatumų ir nebloginant rajone gyvenančių jaunų šeimų padėties. Vienas siūlymų – Kauno regiono plėtros tarybai inicijuoti diskusijas dėl bendro paslaugų teikimo regione, viešųjų paslaugų finansavimo ir atsiskaitymo už kitos savivaldybės gyventojams teikiamas paslaugas tvarkos nustatymo.

Viskas numatyta, tik reikia laikytis

  • Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje išdėstyta nuostata, kad viešųjų paslaugų kokybę ir efektyvumą galima pasiekti ne keičiant savivaldybių teritorijų ribas, bet susitariant savivaldybėms kaip lygiaverčiams partneriams. 
  • Sprendimai dėl administracinių ribų keitimo galėtų būti priimami atlikus išsamią savivaldybių ekonominių ir socialinių rodiklių analizę ir tik paaiškėjus, kad savivaldybių bendradarbiavimo mechanizmai nėra gana veiksmingi.