Kelyje partrenktą, bet dar gyvą usūrinį šunį radęs vyras: yra nurašoma jo gyvybė

Usūrinis šuo
Usūrinis šuo
  © „Facebook“
Alfa.lt
2019-10-03 07:00

Portalo Alfa.lt redakciją pasiekė Luko M. (redakcijai pavardė žinoma) laiškas, kuriame jis pasakoja apie įvykį viename Lietuvos kaime.

Vaikinas važiuodamas automobiliu pastebėjo partrenktą laukinį gyvūną ir sustojęs pastebėjo, jog šis dar kvėpuoja. Luko teigimu, atsakingos institucijos gyvūno kančioms parodė abejingumą.

Pateikiame skaitytojo laišką:

„Ukmergės rajone, Užulėnio kaimo kelyje, važiuodamas automobiliu pastebėjau ant gatvės partrenktą usūrinį šunį. Jis buvo gyvas ir kvėpavo, tačiau negalėjo pajudėti iš vietos. Dėl patirtų traumų gyvūnas gulėjo prie savo išmatų, o ant snukio buvo matyti kraujas. Galbūt jam jau niekas ir negalėjo padėti, tačiau iškvietęs pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112 buvau patikintas, jog dėl šio įvykio bus informuotas Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Pagal galiojančią tvarką tokiu atveju AAD turi kreiptis į vietos medžiotojus, kad šie atvyktų ir nutrauktų gyvūno kančias.

Po skambučio 112 prabėgo maždaug pusvalandis. Turėdamas nuojautą, kad atokiame kaime sužalotas laukinis gyvūnas mažai kam rūpės, pats susisiekiau su budinčiu AAD darbuotoju. Valstybės tarnautojas teigė, jog šiuo metu turi svarbesnių darbų – anot jo, Kaune pranešta apie išsiliejusį gyvsidabrį. Vyras leido suprasti, kad departamentas neturi pakankamai žmogiškųjų resursų, kad galėtų operatyviai reaguoti į atvejus, kai gyvūnai patenka po automobilio ratais.

Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jie teigė, kad palauks prie gyvūno, kol atvyks medžiotojai. Supratęs, jog partrenktas gyvūnas gali dar ilgai kankintis, pats pradėjau ieškoti vietinių medžiotojų arba netoliese esančių veterinarijos gydytojų kontaktų. Galvojau, atsiradus veterinarui sumokėsiu jam už tai, kad dėl visa ko gyvūną apžiūrėtų ir prireikus jį užmigdytų. Kiek medžiotojų ir veterinarų apskambinau, visi atsisakė atvykti, teigdami, jog tai invazinis gyvūnas, ir leido suprasti, kad tai nėra svarbu. Vadinasi, jeigu tai invazinis gyvūnas, jo gyvybė arba teisė į neskausmingą mirtį yra nurašoma – tiek valstybės aplinkos apsaugos institucijos, tiek ir visų kitų?

Taigi, jeigu kas nors atsidurtų panašioje situacijoje, kai sužalotas invazinis gyvūnas, patarčiau paskambinus 112 meluoti, jog sužalotas gyvūnas yra lapė arba vilkas – su gražiu, spindinčiu kailiu. Tuomet galbūt atsakingoms tarnyboms informavus medžiotojus šie suskubtų atvykti, o pačiam gyvūnui netektų kęsti ilgų kančių“, – rašė Lukas M.

Partenkto laukinio gyvūno galimybės išgyventi – minimalios

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigė, kad medžiotojai tokiais atvejais kviečiami dėl to, jog gyvūnas nekentėtų. Anot jos, net ir išgelbėjus laukinį gyvūną jo laukia liūdnas likimas. Ji taip pat pasisakė apie invazinius gyvūnus.

Laukinius gyvūnus gelbėti yra labai sudėtinga, kaip ir priimti sprendimą, kas iš tikrųjų yra to gyvūno gelbėjimas.
– B. Kymantaitė

„Laukinius gyvūnus gelbėti yra labai sudėtinga, kaip ir priimti sprendimą, kas iš tikrųjų yra to gyvūno gelbėjimas. Lietuvoje neturime rezervatų ar vietų, kur tokie gyvūnai galėtų būti. Po smūgio į automobilį laukinio gyvūno sveikata dažniausiai būna sužalota taip, kad net jį ir pagydžius tikimybė jam grįžti į laukinę gamtą yra labai maža.

Visuomenė dažnai nori išgelbėti tuos gyvūnus, bet gydymo procesas dažnai yra neįmanomas vien dėl to, jog jie laukiniai. Jiems yra didžiulis stresas būti kitokioje, nei įprasta, aplinkoje. Taigi, kartais humaniškesnis sprendimas yra tiesiog iškviesti medžiotojus, ir tai vardan to gyvūno gerovės.

Žala, kurią invazinės rūšys daro mūsų vietinei faunai, yra labai didelė. Gelbėdami vienus, mes žudome kitus, todėl turime saugoti savo vietines rūšis, nes kitaip jos išnyks“, – teigė B. Kymantaitė.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) atstovė Ieva Krikštapoitytė paaiškino, jog transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną, nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne, būtina informuoti AAD Pranešimų priėmimo skyrių (telefonu 8 5 273 2995) arba pateikti informaciją Bendrajam pagalbos centrui numeriu 112. Anot jos, tai galima padaryti bet kuriuo paros metu.


Briedis kelyje

Briedis kelyje© Organizatoriai

„Teikiant informaciją reikia nurodyti kiek įmanoma tikslesnę vietą ir apibūdinti gyvūną (negyvas, sužeistas ar pan.). Savo ruožtu gavęs informaciją AAD Pranešimų priėmimo skyriaus budintis pareigūnas priims sprendimą, ką toliau daryti: kviesti medžiotojus, Gyvūnų globėjų asociaciją ar bendrovės UAB „Grinda“ specialistus. Atkreipiame dėmesį, kad tokiais atvejais, kai bet koks laukinis, invazinis ar naminis gyvūnas susiduria su transporto priemone, aplinkos apsaugos pareigūnai nevyksta į įvykio vietą.

Jei laukinis gyvūnas susidūrė su transporto priemone medžioklės ploto vienete, jo kančias nutraukti kviečiami konkretaus medžioklės ploto naudotojai ir nesvarbu, ar gyvūnas invazinis, ar ne, sprendimą priima į vietą atvykę medžiotojai.

Jei laukinis gyvūnas susidūrė su transporto priemone ne medžioklės ploto vienete ir dar yra gyvas, tuomet pranešama Gyvūnų globėjų asociacijai, kuri atvykusi turi įvertinti, ar nutraukti gyvūno kančias, ar pasirūpinti juo ir išvežti gydymui.

Tolimesni veiksmai su sužeistu gyvūnu dažniausiai priklauso nuo to, kuri gyvūno kūno dalis buvo kliudyta. Priklausomai nuo sužalojimo, priimamas sprendimas mėginti gydyti arba nutraukti gyvūno kančias. Atkreipiame dėmesį, kad automobiliui partrenkus laukinį gyvūną dažniausiai sužalojimai būna nepagydomi, kadangi dažnai tokio susidūrimo metu gyvūnai patiria stuburo ar galinės kūno dalies sužalojimų, o tokius sužalojimus ypač sunku išgydyti, o tikimybė, kad gyvūnas išgyvens ir galės toliau gyventi gamtoje, labai maža. Be to, jei jau sužeistas gyvūnas liko įvykio vietoje, t. y. nepabėgo į mišką, lauką ar pan., tai taip pat rodo, kad jis greičiausiai yra rimtai sužeistas.

Jei laukinis gyvūnas susidūrė su transporto priemone ne medžioklės ploto vienete ir yra jau nebegyvas, juo pasirūpinti kviečiami bendrovės UAB „Grinda“ specialistai.

Tiesa, vairuotojas, partrenkęs žvėrį, niekada negali pasiimti numušto laukinio gyvūno, nes už tai gresia administracinė atsakomybė. Už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų. Tačiau jei partrenktas laukinis gyvūnas trukdo eismui, jį galima patraukti į šalikelę, kol atvyks specialistai“, – teigė I. Krikštapoitytė.

Į Lietuvą usūriniai šunys atsikraustė prieš 60–70 metų iš Baltarusijos bei Latvijos. Per porą dešimtmečių šie gyvūnai plačiai paplito šalies miškuose ir tapo visų ant žemės perinčių paukščių rūšių priešais.