Vilnius stabdo kinų planus švęsti komunistų jubiliejų: ar sureaguos Pekinas?

Andriaus Ufarto (Fotobankas) ir SCANPIX nuotr.
Andriaus Ufarto (Fotobankas) ir SCANPIX nuotr.
  © Alfa.lt fotomontažas

Kinijos ambasada šiandien paragino Vilniaus savivaldybę nepolitizuoti Kinijos Liaudies Respublikos 70-mečio minėjimo sostinėje ir jį pavadino kultūrine švente. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro vadovo Lino Didvalio teigimu, toks ambasados pareiškimas skamba įdomiai, nes ši valstybinė kinų šventė turi neišvengiamą politinį prieskonį.

Alfa.lt primena, jog sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ antradienio naktį nuėmė reklamas, kuriose vilniečiai buvo kviečiami spalio 1-ąją švęsti Kinijos Liaudies Respublikos 70-ąsias metines, stebint šventinį fejerverką prie sostinės Baltojo tilto. Renginys ir jo reklama nebuvo derinta su savivaldybe.

Mokslininkas L. Didvalis tvirtina, jog Kinijos santvarka šiuo metu tokia, kad kritiškos nuomonės išreiškimas yra itin sudėtingas, o ypač tokiais klausimais, kaip valstybės įkūrimas.

„Ši šventė yra simbolinė ir turi labai didelį svorį Kinijoje. Ji labai pažymima, vyksta paradai, kiti įvairiausi renginiai. Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimas žymi didelį lūžį Kinijos istorijoje. Prieš jos įkūrimą Kinija buvo, kaip patys kinai sako, engiama kitų valstybių, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos.

Kuriamas naratyvas, jog Kinijos komunistų partija perėmė kontrolę, stabilizavo situaciją ir sukūrė galingą valstybę. Šis naratyvas yra platinamas per švietimą ir žiniasklaidą, skleidžiant naująjį kinišką nacionalizmą, o ši šventė Kinijos komunistų partijai yra proga pabrėžti savo laimėjimus ir parodyti, jog viskas toje šalyje laikoma griežtose ir tvirtose centrinės valdžios rankose.

Kinams siekiama paaiškinti, kad jų valstybėje yra specifinė santvarka, kuri veikia. Bandoma atkreipti gyventojų dėmesį, jiems primenant, kaip gyveno jų seneliai ir kaip dabar žmonės ten gyvena. Taip pat transliuojamos žinutės, jog Kinijai nereikia laisvių ir demokratijos, kad tos specifinės sistemos dėka yra pasiekta daug daugiau negu žodžio laisve ir demokratija. Taip manančių žmonių Kinijoje yra labai daug“, – teigė L. Didvalis.

Anot jo, kinai, atvykę į užsienį, platina šią nuomonę ir esant reikalui netgi už ją pastovi. Visgi išvykus į užsienį kai kurių kinų mąstymas pasikeičia.

Viešas kitokios nuomonės išsakymas Kinijoje nėra toleruojamas, cenzūros sistema yra efektyvi, o tokiais momentais ji tik sujautrėja.
– L. Didvalis.


Kinija ruošiasi jubiliejaus šventei

Kinija ruošiasi jubiliejaus šventei© SCANPIX

„Yra ir tokių kinų, kuriems įvyksta vertybinis lūžis, kai jie išvyksta į užsienį ir pamato kitokią santvarką, tačiau dauguma jų didžiuojasi savo šalies pasiekimais, nes Kinija dabar yra antra pasaulyje ekonomiškai stipriausia valstybė. Kinijoje daug žmonių ištraukti iš skurdo, sukurta materialinė gerovė, ir tai paneigti sunku.

Viešas kitokios nuomonės išsakymas Kinijoje nėra toleruojamas, cenzūros sistema yra efektyvi, o tokiais momentais ji tik sujautrėja. Kinijos valdžia internete seka tam tikrus raktažodžius ir ištrina jai nepalankias žinutes. Opozicinio judėjimo Kinijoje nėra, kaip ir demokratijos bei žodžio laisvės“, – teigė L. Didvalis.

Paklaustas, ar Lietuvos veiksmai blokuoti šios šventės minėjimą sostinėje nepaveiks dvišalių Kinijos ir Lietuvos santykių, L. Didvalis tuo suabejojo.

„Šie santykiai yra su aštriais kampais, ir tai ne pirmas toks aštrus kampas. Yra Tibeto klausimas, Dalai Lamos vizitai Lietuvoje, Honkongo protestai ir jų palaikymas. Diplomatinės įtampos šiek tiek atsiranda, bet iki šiol šie klausimai nebuvo keliami aukštu lygiu, nes kol prekyba vyksta, tie politiniai ir žmogaus teisių klausimai lieka smulkūs aštresni kampai, kuriuos užglaisto ekonominiai santykiai.

Kad tokių įtampų ateityje atsiras vėl ir vėl, galima tikėtis, tačiau Lietuvai reikia galvoti, kaip išlaikyti tą balansą, nes vis dėlto Lietuvos ir Kinijos vertybės dažnai prasilenkia. Tačiau taip pat reikia turėti omenyje ir tai, jog Kinija yra didžiulė auganti galia, kurios išvengti nepavyks, taigi reikalingi gudrūs ir išmintingi sprendimai“, – tvirtino L. Didvalis.

Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimas buvo paskelbtas 1949 m. spalio 1 d. Pekine. Tai padarė šios šalies revoliucijos lyderis Mao Dzedunas.

Kinijos Liaudies Respublikoje nuo 1958 iki 1962 m. buvo vykdoma ekonominė ir socialinė programa „Didysis šuolis“, kuri nepavyko. Jos pasekmės – suardyta ekonominė sistema ir sukeltas dirbtinis badas, nusinešęs 20–30 mln. žmonių gyvybių.