Debatai apie „kitą Rusiją“: kaip tiesti tiltą tarp Lietuvos ir rusų opozicijos?

Konferencijos dalyviai
Konferencijos dalyviai

Konferencijoje „Building Bridges: Thoughts about the Other Russia“ („Tiesiant tiltus: mintys apie Kitą Rusiją“) vyko debatai, kuriuos moderavo politologas Šarūnas Liekis. Dalyviai kalbėjo apie Rusijos pilietinės visuomenės virsmus ir pabrėže, kad šių procesų neįmanoma nupasakoti, skirstant viską į „baltą ir juodą“.

Konferencija Kaune surengta filosofo, rašyto ir visuomenės veikėjo prof. Leonido Donskio atminimui. Ją organizavo Vytauto Didžiojo Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro. Joje dalyvavo žymūs „kitos Rusijos“, jeigu galima taip pavadinti šią visuomenės dalį, atstovai – prodiuseriai, rašytojai, žmogaus teisių ginančių organizacijų atstovai.

Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas prof. Robertas van Vorenas mano, kad diskustuojant apie Rusiją reikia skirti šalies vyriausybės ir žmonių pozicijas. Kitaip tariant, Vladimiro Putino politika turi būti vertinama atskirai nuo Rusijos gyventojų nusiteikimo ir pažiūrų.

Viena iš koferencijoje paliestų temų – neseniai vykę protestai Maskvoje prieš miesto valdžios rinkimus, kurių metu buvo sulaikyta daugybė žmonių, tarp jų – visuomenės veikėjai ir žinomi žmonės. Vienas jų – aktorius Pavelas Ustinovas, kuriam palaikymą viešai išreiškė dešimtys kitų rusų teatro ir kino atstovų.

Be masinių mitingų, reginio metu buvo aptartas pilietinės Rusijos visuomenės virsmai, o Sacharavo centro vadovas R. van Vorenas skatino prisiminti, kad egzistuoja ir kita Rusija, kurios didelę dalį sudaro disidentai, kultūros veikėjai ir pilietinės visuomenės aktyvistai, norintys permainų.

Ne kartą renginio metu buvo paminėtas ir L. Donskis, kuris, pasak R. van Voreno, buvo „rusofobu ir rusofilu vienu metu“, jis labai jautriai reagavo į Rusijos demokratinius pilietinės visuomenės procesus.

Debatų dalyviai diskutavo apie Rusijos dabartį ir ateitį, pabrėžė požiūrių pliuralizmą – Andrew Wood, buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Rusijoje, sakė, kad dažnai kalbėdami apie šią šalį viską sujaukiame į vieną visumą, o žurnalistas ir rašytojas Arkadijus Ostrovskis pažymėjo, kad palaipsniui V. Putinui prarandant palaikymą, jam prijaučiantys žmonės kartu su visu valdžios aparatu tampa ta „kita Rusija“, o didžioji visuomenės dalis vis labiau solidarizuojasi su opozicija. Kitokios šalies matymas tampa Rusijos pilietinės visuomenės, esančios priespaudos akivaizdoje, atspindžiu.

Tiltas tarp Lietuvos ir Rusijos opozicijos

Viacheslavas Bakhminas, buvęs Helsinkio grupės narys ir buvęs politinis kalinys, teigė, kad šiuo metu tiltą į „kitą Rusiją“ iš užsienio tiesti yra ypač sudėtinga – tai gali būti suvokta kaip intervenciją į Rusijos vidaus reikalus. Vienintelė galimybė – ryšiai, kuriami internetinėje erdvėje, nes jos kol kas nepavyksta paveikti šalies valdžiai.

Jevgenijus Gindilis, filmo prodiuseris iš Maskvos, savo ruožtu sakė, kad kino industrija irgi gali prisidėti prie tiltų tiesimo. Serialas „Černobylis“, kurio didelė dalis scenų buvo filmuota Lietuvoje, yra vienas iš tokių tiltų. „Tam, kad papasakotum neįtikėtinai ryžtingų žmonių istoriją, išsaugojusių likusią žmoniją nuo globalios katastrofos, nebūtina būti Rusijos režisieriumi“, – teigė J. Gindilis, konferencijos metu pristatęs savo filmą „Renkant Rusiją“.

Jis pridūrė, kad pats A. Sacharovas savo disidentine veikla prisidėjo prie tiltų su Europa tiesimo.

Lietuvos vaidmuo „kitai Rusijai“

Žurnalistas ir rašytojas A. Ostrovskis pabrėžė, Baltijos šalys yra svarbus susitikimo taškas Rusijos opozicijos nariams.

Rašytojas Michailas Šiškinas retoriškai paklausė: „Pas ką Lietuva turėtų tiesti tiltą? Pas Rusijos valdžią, ar jos belaisvius – nuostabius jaunus žmones, einančius į gatves protestuoti?“. Pasak jo, Rusijoje demokratijos atsiradimas greituoju metu yra beveik neįmanomas, bet kovoti dėl jos jauniems žmonėms, yra būtina, nes jie yra šios šalies ateitis.

„Manau, kad yra nuostabu, jog Lietuvos vyriausybė labai palaiko Rusijos protestuojantį jaunimą. Tai yra smagu – Maskvoje į gatves išeinantys jauni žmonės gali tikėtis pagalbos“, – netikėtai iš salės pasisakė liepos protestų Rusijos sostinėje dalyvis, prisistatęs Aleksandru.

Viena Rusija – skirtinga istorinė atmintis

Susivienijimas „Memorialas“, kurio nariams pastaruoju metu sudėtinga vykdyti veiklą, pasak disidento V. Bakhmino, tikisi jaunimo susidomėjimo ir pagalbos iš užsienio. Jo žodžiais tariant, istorinė atmintis, neatitinkanti oficialios Rusijos valdžios linijos, užsitraukia pastarosios rūstumą.

„Nė viena šalis negali išgydyti savęs, jei nepripažįsta istorinių įvykių. Šiandienos Rusija turėtų prisiminti jos istoriją tinkamai“, – kalbėjo A. Wood, buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Rusijoje.

Atminties ir kultūros susijungimas, pasak prodiuserio J. Gindilio, yra svarbiausias demokratinių judėjimų variklis, padedantis Rusijai transformuotis.