Naujos Seimo frakcijos seniūnas V. Kamblevičius: dėl jokių postų mes nesivaržome

Alfa.lt
2019-09-18 20:00

Praėjusią savaitę susikūrusi „Lietuvos gerovei“ frakcija šiuo metu derasi dėl bendradarbiavimo su valdančiaisiais. Nors apie norą dalyvauti šiame politiniame darinyje buvo paskelbęs tikrai ne vienas Seimo narys, dabar šioje frakcijoje oficialiai yra tik 7 nariai. Kas atsitiko?

„Alfa taško“ studijoje apsilankęs Seimo narys ir šios naujos frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius teigė, kad norinčiųjų veikti buvo net 11, tačiau sunku pasakyti, kodėl situacija susiklostė būtent taip, kad liko tik minimalus kiekis frakcijai egzistuoti žmonių.

„Buvo daugiau. Mūsų buvo susirinkę  net 11, – teigė Seimo narys. – Tačiau mes jau skubėjome, todėl pagalvojome, kad kurie vėluoja, pirmiausia pasirašome, o kai reiks – prisijungs.“

Kodėl „tvarkiečiai“ paliko R. Žemaitaitį?

Nors nauja frakcija tvirtina, kad jų tikslas yra padėti Lietuvos tautai ir vargingiesiems, jie tai galėjo įgyvendinti ir likę „tvarkiečių“ frakcijoje. Tai kam kurti naują darinį? Pasak „Lietuvos gerovei“ seniūno V. Kamblevičiaus, dėl visko kaltas Remigijaus Žemaitaičio nenoras bendradarbiauti su savo buvusiais kolegomis.

„Visi mūsų frakcijos nariai, kurie buvo su juo (R. Žemaitaičiu – red. past.), pasakė, kad toliau su Remigijumi bendradarbiauti nebegali ir nebegali toliau dirbti, todėl ir buvo tie dalykai padaryti, – teigė Seimo narys. – Šitas momentas jau brendo ne dabar rudenį. Čia nuo pavasario.“

Kam atiteks ministro ir Seimo vicepirmininko postas?

Ko gero, svarbiausias derybų su valdančiaisiais klausimas – kam atiteks „tvarkiečiams“ skirti ekonomikos ir inovacijų ministro bei Seimo vicepirmininko postai. V. Kamblevičius dar kartą patvirtino, kad jo frakcija dėl postų tikrai nesivaržo, o kam atiteks minimi postai, bus premjero ir prezidento reikalas.

„Mūsų nuomonė tokia: kadangi ministrą pasirenka prezidentas ir premjeras kartu, tai mes taip galvojame: jei jie matys, kad iš tikrųjų mūsų frakcijoje ar mūsų partijoje yra žmonių, kurie gali užimti tą postą, mes svarstysime“, – teigė „Lietuvos gerovės“ seniūnas.

„Tvarkiečiai“ ketina jungtis su valstiečiais?

Nors susikūrė nauja frakcija ir R. Žemaitaitis liko vienas, valstiečių vadovas R. Karbauskis nelabai nori atsisveikinti su politiku ir išmesti jį iš valdančiųjų. Kodėl? Pasak V. Kamblevičiaus, sklando gandai, kad „tvarkiečių“ lyderis yra pasiūlęs bandyti po gruodžio mėnesį vyksiančio partijos suvažiavimo kelti klausimą dėl jungimosi prie valstiečių partijos.

„Esu girdėjęs, kad gerbiamas Žemaitaitis prašosi, kad jį palaikytų iki (partijos – red. past.) suvažiavimo, na, ir yra tokių minčių, kurios, aišku, nepatvirtintos iki galo, kad jis yra pažadėjęs gruodžio mėnesį, kad m.ūsų kongresas ir visa partija įsilieja į valstiečių partiją“, – teigė politikas.

R. Pakso ir R. Žemaitaičio konfliktas

EP rinkimuose susiklostė tokia situacija, kad buvusio partijos pirmininko Rolando Pakso komitetas surinko daugiau balsų nei visa jo buvusi „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Kodėl? Pasak vis dar „tvarkiečių“ partijoje esančio V. Kamblevičiaus, tam yra tikrai daug priežasčių. Tačiau nepaisant to, šios baigties, kad nė vienas iš minėtų judėjimų negavo vietos EP, buvo galima išvengti, tačiau koją pakišo R. Žemaitaičio antipatija R. Paksui ir partijos pirmininko ambicijos būti rinkimų sąrašo viršuje.

„Prieš pusantrų metų ar dar anksčiau, kada R. Paksas išėjo iš mūsų lyderio posto, mes buvome visi nuoširdžiai ir vienbalsiai pritarę, kad į Europos Parlamentą pirmu numeriu eis gerbiamas Paksas. Davėme žodį, – teigė V. Kamblevičius. – Tada prieš pusantrų metų Telšiuose vykusiame mūsų tarybos posėdyje R. Žemaitaitis pasakė: „R. Paksas negali eiti nei į prezidentus, nei į Europą.“ Visi buvo apstulbę, bet niekas nesiryžo prieštarauti.“

Plačiau apie tai – laidoje „Alfa taškas“.