Kauno mero V. Matijošaičio įmonės teisme persekiotas ūkininkas švenčia pirmą pergalę

Visvaldas Matijošaitis
Visvaldas Matijošaitis
  © Teodoras Biliūnas / Fotobankas

Švenčionių rajono ūkininkas Petras Pošiūnas veikiausiai iki šiol raukosi, prisimindamas sutartis su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio bendrove „Groward Group“. Kai P. Pošiūno ūkiui 2017 m. rudenį smogė gamtos stichija, nuo jos nukentėjusiam prekybos partneriui „Groward Group“ nusprendė smogti dar vieną smūgį – atsisakė priimti dalį produkcijos ir pareikalavo iš ūkininko neproporcingai didelių pinigų už neįvykdytą sutartį.

Tačiau „Groward Group“ ketinimus užkirto Vilniaus regiono apylinkės teismas – bendrovės ieškinį išnagrinėjęs šio teismo teisėjas Rimvydas Petrauskas konstatavo, kad iš P. Pošiūno „Groward Group“ tikėjosi nerealių dalykų – kad šis lyg aiškiaregys numatytų būsimas stichijas ir gamtos nelaimes – ir kėlė sudėtingas sąlygas, o pasirašyta sutartis įstūmė ūkininką į nepavydėtiną poziciją: jam teko visa rizika.

Ūkininko darbas – numatyti ateitį

P. Pošiūno ir „Groward Group“ keliai susikirto 2017 m. liepą, kai bendrovė ir ūkininkas pasirašė sutartį, kuria P. Pošiūnas įsipareigojo V. Matijošaičio bendrovei iki 2017 m. spalio 31 d. pristatyti 500 tonų ekologiškų kviečių, po kelių dienų pasirašė dar vieną sutartį, kuria pasižadėjo pristatyti 500 ekologiškų avižų iki spalio pradžios. Už toną kviečių buvo sutarta 285 eurų kaina, už toną avižų – 260 eurų kaina, ūkininkui bendrovė pervedė 172 750 eurų avansą.

Tačiau 2017 m. rugsėjį per Lietuvą nuvilnijo liūtys, kokių ūkininkai nebuvo matę ilgus metus. Dėl nuolatinių liūčių dirvos Švenčionių rajone tapo neįvažiuojamos, galiausiai buvo paskelbta ekstremali padėtis.

Dėl liūčių kentėjo P. Pošiūno derlius, tačiau dalį sutartų grūdų ūkininkas visgi pristatė „Groward Group“. Bet bendrovė atsisakė priimti dalį derliaus, o vėliau dar pateikė ieškinį, kuriuo pareikalavo atlyginti didelius tariamus nuostolius.

Kelis kartus įspėjęs apie stichiją, su kuria nepakovosi, o galiausiai sutarties nepajėgęs įvykdyti P. Pošiūnas ne tik sugrąžino V. Matijošaičio bendrovei gautą avansą, bet dar ir aštuonių procentų palūkanų priemoką, padengė ir grūdų transportavimo išlaidas. Tačiau „Groward Group“ to pasirodė maža – bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama iš nuo stichijos nukentėjusio ūkininko priteisti milžinišką sumą – 72 tūkst. eurų ir dar 6 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos, kurios kaupsis, iki ji bus sumokėta.

„Groward Group“ ieškinyje nurodė, kad su P. Pošiūnu 2017 m. vasarą buvo sudarytos trys sutartys dėl įvairių grūdų ir žaliavų, bet nė viena iš sutarčių nebuvo įvykdyta. Už tai, kad nepristatė 500 tonų avižų, iš ūkininko reikalauta 28 500 eurų, dėl kitų neįvykdytų sutarčių – dar didesnės baudos.

„Groward Group“ pripažino, jog P. Pošiūnas juos informavo apie stichinę nelaimę, smogusią jo ūkiui. Tačiau bendrovė ieškinyje pareiškė, kad ūkininkas lyg aiškiaregys turėjo numatyti būsimą nelaimę dar prieš kelis mėnesius. „Ieškovo nuomone, atsakovas, būdamas savo srities profesionalu, stambiu ūkininku, valdančiu didžiulius žemės plotus ir vykdančiu perpardavimo veiklą, pažeidė sutartyje numatytas sąlygas, veikdamas neatidžiai ir neatsakingai“, – rašoma teismo sprendime apie V. Matijošaičio bendrovės poziciją byloje.

Žaliavą pristatė, bet ši neįtiko

„Groward Group“ teismą tikino, kad ir neužaugino savo grūdų, P. Pošiūnas neva galėjo jų nusipirkti iš kitų ūkininkų ir taip įvykdyti sutarties sąlygas. Tačiau, kaip paaiškėjo, melavo – sutartyje su P. Pošiūnu buvo nurodyta, kad ūkininkas turi parduoti būtent aptartos kokybės žaliavą, o „Groward Group“ atstovai byloje nepaneigė ūkininko pateiktų įrodymų, kad maistinės kokybės grūdų jis ieškovui parduoti negalėjo, nes tokie neišaugo, kitokių gi ieškovas nepirko pats.

P. Pošiūnas stengėsi įgyvendinti savo įsipareigojimus kiek galėdamas – pristatė bendrovei 308 tonas avižų. Tačiau 46 tonas avižų V. Matijošaičio bendrovė atsisakė priimti, motyvuodama labai bloga kokybe. Vėliau grūdus, kurių nepriėmė „Groward Group“, iš ūkininko kaip pašarinius nupirko kitos bendrovės.

Stichinę nelaimę teko įrodinėti pažymomis

V. Matijošaičiui priklausanti bendrovė kategoriškai nesutiko, kad ūkininkams smogusi stichija yra nenugalima jėga, vadinamoji force majeure, su kuria nepakovosi. Teisėje jau seniai įsitvirtinusi praktika: jeigu sutarties ar įsipareigojimų negalima įvykdyti, nes koją pakišo tokia jėga (mirtis, stichinė katastrofa), šalis nuo baudinių įsipareigojimų yra atleidžiama.

Tačiau ne vien P. Pošiūnui 2017 m. rugsėjį smogusios liūtys pasirodė stichine nelaime. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai išdavė tris nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas. Kaip pažymėjo teismas, nors šios pažymos dar nėra neginčijamas įrodymas, jos – pakankamai svarios.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys, patekę į bylą, taip pat parodė, kad 2017 m. rugsėjį iškritęs kritulių kiekis buvo nematytas nuo 1980 m. ir keletą kartų viršijo įprastinį metinį rugsėjo kritulių kiekį.

„Tokios padėties Lietuvos žemės ūkyje nebuvo keliasdešimt metų“, – pažymima teismo sprendime.

Visa rizika – ūkininkui

Teismas pažymėjo ir dar vieną dalyką – nors su P. Pošiūnu buvo sudaryta šabloninė grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, ji aiškiai bylojo ūkininko nenaudai. „Jos turinys aiškiai neatitiko šalių lygiateisiškumo principo, nes visa rizika dėl sutarties sąlygų neįvykdymo teko žaliavų pardavėjui ūkininkui, kuris, savaime suprantama, stengėsi ne tik tinkamai išauginti žaliavą, bet ir ją realizuoti“, – pažymima teismo sprendime.

„Groward Group“ ieškinį išnagrinėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismas rugsėjo pradžioje jį atmetė ir ūkininkui iš V. Matijošaičio bendrovės priteisė daugiau nei 7700 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų per ilgai trukusį teismo procesą. Anot teismo, ūkininkas išties susidūrė su nenugalima jėga, todėl negalima reikalauti jo atlyginti nuostolius, kurių nebuvo kaip išvengti.

Tačiau šis sprendimas – ne galutinis. V. Matijošaičio bendrovė per mėnesį gali jį apskųsti.

Pats P. Pošiūnas, susidūręs su „Vičiūnų“ grupės bendrove, vėliau ne kartą viešai ragino kolegas neprasidėti su drakoniškas sąlygas keliančiais verslininkais. „Tik žemos moralės žmonės gali taip elgtis. Mes ir kitus ūkininkus perspėjame su „Vičiūnais“ neturėti jokių reikalų. Kalbu drąsiai. Negi turime jų bijoti, ar ką? Nė viena įmonė taip nesielgia, kaip jie. Su kitomis galime susitarti, kitiems metams atidėti. Kaip į valdžią tokie žmonės gali eiti? Kas iš Lietuvos liks?“ – dar prieš metus, beįsibėgėjant bylai, sakė ūkininkas.

Bendrovės pėdsakai – ir kitose istorijose

„Groward Group“ pavadinimas dažnai minimas ir dar vienoje su V. Matijošaičiu susijusioje, tačiau Kauno merui ir visai „Vičiūnų“ grupei garbės nedarančioje istorijoje. Per šią bendrovę 2012 m. buvo įsteigta bendrovė „Vievio paukščiai“.

Pastarosios pavadinimas – neatsitiktinai panašus į garsųjį „Vievio paukštyną“. Būtent šio bankrutuojančio paukštyno turtą, kaip įtaria kreditoriai, pusvelčiui perėmė „Vičiūnų“ grupės bendrovės, bankrutuojančioje bendrovėje palikdamos vien skolas.

Dėl milijoninio „Vievio paukštyno“ turto dabar teismuose nagrinėjama ne viena byla, o padarytą žalą kreditoriai vertina milijonais eurų.

O bankrutuojančio „Vievio paukštyno“, kurio visas turto kompleksas atiteko V. Matijošaičio imperijai, kreditoriai, tarp kurių yra šimtai ūkininkų iš visos Lietuvos, toliau ir jau vis beviltiškiau tebelaukia savo skolų atgavimo.