Pavyzdys Lietuvai iš Sakartvelo: intelekto ir psichikos sutrikimų turintys žmonės čia jaučiasi laimingi

„Hand in Hand“ Sakartvele
„Hand in Hand“ Sakartvele
  © Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvoje neretai juntamas socialinių paslaugų trūkumas ir keliami klausimai dėl jų kokybės. Sakartvele viešėjusios Lietuvos žmogaus teisių specialistės parsivežė gerosios praktikos pavyzdžių, kuriuos tikimasi pritaikyti ir mūsų šalyje.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė Ugnė Grigaitė portalui Alfa.lt pasakojo apie tyrimą, šiuo metu vykdomą devyniose postsovietinėse valstybėse, įskaitant ir Lietuvą. Jo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip užtikrinamos žmogaus teisės psichikos sveikatos srityje. Tiriamos šalys turi bendrą istorinę praeitį ir Sovietų Sąjungos palikimą psichikos sveikatos, socialinių paslaugų ir psichiatrijos srityje.

Tyrimo metu Lietuvos specialistės buvo supažindintos, kaip Sakartvele sėkmingai veikia apgyvendinimo ir asmeninių asistentų paslauga „Hand in Hand“, skirta intelekto bei psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms.

„Tam nėra statomos jokios įstaigos ar nauji pastatai. Bendruomenėje, kurioje gyvena visi kiti visuomenės nariai, būna surandamas ir išnuomojamas butas arba namas, jame apgyvendinami ne daugiau kaip 6 asmenys, turintys intelekto bei psichikos sveikatos sutrikimų.

Kartu su jais pamainomis dirba specializuotai apmokyti asmeniniai asistentai – paprastai tai yra vienas asistentas, kuris užtikrina, jog visų 6 gyventojų poreikiai būtų patenkinti ir saugumas užtikrintas. Asistentai nieko nedaro už gyventojus, jie dirba kartu su jais, padeda jiems vystyti savarankiško gyvenimo įgūdžius atsakyti už savo sprendimus ir pan. Gyventojai patys yra savo namų ir savo gyvenimų šeimininkai“, – teigė U. Grigaitė.

Anot U. Grigaitės, tokio tipo paslaugų kaip „Hand in Hand“ Lietuvoje nėra. Ji pastebi, jog šalyje trūksta žmogaus teisių standartais ir moksliniais įrodymais grįstų paslaugų žmonėms, turintiems vienokią ar kitokią negalią.

Negalią turinčių žmonių gyvenimas Lietuvoje dažnai yra detaliai sureguliuotas, kontroliuojamas, sprendimai priimami už asmenį, taip paneigiant jo ar jos autonomiją, kartu ir motyvaciją būti visuomenės dalimi.
– U. Grigaitė

„Egzistuoja pavieniai bandomieji projektai, yra kuriamos naujos paslaugos, bet institucinė kultūra vis dar yra labai paplitusi, net ir naujausios paslaugos dažnai yra segreguotos, statomi nauji pastatai, įkuriamos įstaigos, kurios tikriausiai niekada neprilygs tikriems žmonių namams. Negalią turinčių žmonių gyvenimas Lietuvoje yra dažnai detaliai sureguliuotas, kontroliuojamas, sprendimai priimami už asmenį, taip paneigiant jo ar jos autonomiją, kartu ir motyvaciją būti visuomenės dalimi.

Taip pat asmenų, turinčių intelekto ar psichosocialinę negalią, teisė pasirinkti, kur ir su kuo jie patys norėtų gyventi, Lietuvoje vis dar nėra užtikrinama.

Moteris pasakojo, jog Sakartvele į deinstitucionalizacijos reformą nuo pat pradžių buvo žiūrima labai rimtai: įtrauktos nevyriausybinės organizacijos, buvo pasitikima tiek vietiniais ekspertais, tiek Sakartvelo kilmės ekspertais, gyvenančiais ar gyvenusiais užsienyje ir žinančiais, kaip veikia žmogaus teisių principais ir moksliniais įrodymais grįstos paslaugos kitose šalyse.

„Matome, kad šis bendradarbiavimas atnešė labai gerų ir vilties teikiančių rezultatų, yra sukurtos ir teikiamos tikrai kokybiškos ir efektyvios paslaugos, požiūris į žmones, turinčius negalią, ir apskritai į visą reformą – labai brandus ir modernus. Manau, kad iš to tikrai yra ko pasimokyti.

Iš Sakartvelo parsivešime šiuos gerosios praktikos pavyzdžius, konkrečius paslaugų vystymo ir finansavimo modelius ir tikrai galėsime tai pasiūlyti mūsų šalyje.

Paprastai, jeigu Lietuvoje pateikiame gerųjų praktikų, veikiančių Vakarų šalyse, pavyzdžius, sulaukiame komentarų, kad „Lietuvoje yra kita situacija, kita istorija ir kita ekonominė padėtis“... Po šio tyrimo vykdymo Sakartvele galime tvirtai teigti, kad labai panašūs modeliai, kokie veikia, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, yra išvystyti ir veikia Skartvele. Taigi panašu, kad šioje srityje visgi nėra nieko neįmanomo ir Lietuvai“, – sakė U. Grigaitė.

Anot U. Grigaitės, Sakartvele jau nuo pirmųjų vizito dienų ji su kolegomis atrado ir daugiau bendruomeninių paslaugų pavyzdžių.

„Jie dar nėra pilnai įgyvendinami visoje šalyje, tačiau užuomazgų tikrai nemažai ir ateities perspektyvos neblogos, kadangi per pastaruosius kelerius metus ministerija vis kasmet padidina biudžetą, skirtą psichikos sveikatos ir socialinėms paslaugoms apmokėti, ir jau sistemingai finansuoja keletą iš jų.

Pavyzdžiui, Tbilisyje veikia „Assertive Community Treatment“ komanda, o visoje šalyje – paprastesnės šio paslaugų modelio formos, iš viso 26 mobilios specialistų komandos. Šios komandos, kurios susideda iš psichiatrų, psichologų, socialinių darbuotojų bei medicinos seserų ar bendrosios praktikos gydytojų, lanko žmones, turinčius psichikos sveikatos sutrikimų, namuose, dirba ne tik su pačiu asmeniu, bet ir su jo ar jos artimaisiais, užtikrina visą reikalingą paramą ir pagalbą bendruomenėje – tiek medikamentinę, tiek psichosocialinę, t. y. teikia psichologinę ir socialinę paramą, pagalbą siekiantiems mokytis, studijuoti ar įsidarbinti ir pan.

Tiesa, psichosocialinių intervencijų dar smarkiai trūksta ir šioje srityje tikrai dar yra kur tobulėti. Šios mobilios komandos taip pat lanko namuose asmenis, kurie buvo išrašyti iš psichiatrijos ligoninių, padeda sugrįžti į visuomenę ir į visavertį gyvenimą po hospitalizacijos.

Keli psichiatrijos skyriai taip pat yra integruoti į bendrosios praktikos ligonines, yra neblogai išvystyta ir ambulatorinio gydymo sistema, kai kuriuose miestuose veikia ir krizių intervencijos komandos. Kalbant apie apgyvendinimo paslaugas, Sakartvele yra išvystytas savarankiško gyvenimo modelis, kuris labai primena Anglijoje ar Škotijoje veikiančias „Supported Living“ paslaugas.

Deja, Sakartvele dar kol kas nėra išvystytos ir veikiančios monitoringo sistemos, kuri reguliariai tikrintų, ar visos šios naujos paslaugos yra teikiamos kokybiškai, tinkamai, ar atitinka visus nustatytus standartus bei nepažeidžia žmogaus teisių. Tai – viena iš tolesnio deinstitucionalizacijos vykdymo užduočių ir numatytų artimos ateities žingsnių Sakartvele“, – sakė U. Grigaitė.