Mokymosi namuose įstatymo projektas ir toliau stringa

Mokslai
Mokslai

Prasidėjus naujiems mokslo metams, alternatyvos neleisti vaikų į mokyklą taip ir neatsirado. Seime vis dar verda aršios diskusijos dėl mokymo namuose įteisinimo, nors tikimasi, kad jau kitąmet turėsime naują vaikų ugdymo modelį.

Mokymas namuose – ne naujiena

Mokymas namuose (angl. Homeschooling) – ugdymo forma, kai vaikas išsilavinimo gali siekti ne bendrojo lavinimo įstaigose, o privačiai. Paprastai tariant, jam nereikia eiti į mokyklą – žinias jam suteikia tėvai arba privatus mokytojas. Dauguma Europos sąjungos šalių, kaip ir mūsų kaimynės Latvija, Estija arba Lenkija, tėvams leidžia pasirinkti, ar vaikus leisti į mokyklą. Lietuvoje mokymas namuose galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl ligos. Mokymosi šeimoje asociacijos duomenimis, pasinaudoti galimybe ugdyti vaiką namuose norėtų apie 400 šeimų.

Minėta asociacija nuo 2012 m. bando sugrąžinti iš įstatymo iškritusią savarankiško mokymosi formą, teigė nevyriausybininkų atstovė Agnė (pavardė redakcijai žinoma). Pataisą Seime inicijavo parlamentarai Vytautas Juozaitis ir Edmundas Pupinis. Neoficialioje darbo grupėje kartu su jais dirbo ir kiti parlamentarai – Dovilė Šakalienė, Gintaras Steponavičius, nevyriausybinių organizacijų „Tėvų forumas“ ir „Mokymosi namuose asociacija“ atstovai.

Svarbiausi – du saugikliai

Dar pavasarį kalbinta Seimo narė D. Šakalienė pabrėžė, kad kuriant alternatyvią mokymosi formą svarbu užtikrinti du saugiklius – vaiko amžių atitinkantį išsilavinimo ir socializacijos lygius. Kadangi mokymąsi namuose planuojama įgalinti per dvišalę tėvų ir mokyklos sutartį, pirmąjį įgyvendinti nėra sunku – mokykla ir tėvai turėtų susitarti dėl konkrečių atsiskaitymų, jų dažnumo, mokytojų teikiamų privačių konsultacijų kiekio. Resursus mokymuisi (tokius kaip vadovėliai) turėtų suteikti mokymosi įstaiga.

Vaiko socialinę raidą ketinama tikrinti pagal jo amžiui keliamų standartų skalę. D. Šakalienė pasakojo, kad vieni įrodymų, kad vaikas bendrauja su bendraamžiais, gali būti nuotraukos ar vaizdo įrašai. Lietuvių homeschooling grupėje feisbuke jau dabar galima rasti ne vieną įrašą, kurio tėvai ieško savo atžaloms draugų, siūlo kartu leisti laiką.

Kyla klausimas, kiek kainuotų tokia mokymosi alternatyva. Kaip ir prieš pusmetį, taip ir dabar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas sako, jog neįmanoma nustatyti konkrečių sumų, nes nėra tikslių duomenų, kiek šeimų išties pasinaudotų tokia galimybe. „Esminius ugdymo kaštus sudaro nustatytas konsultacijų skaičius mokiniui ir pasiekimų/pažangos vertinimas“, – kovą radijui „Start FM“ komentavo A. Aldakauskas.

Galimybė gabiems vaikams

Nors visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad toks modelis labiau asocijuojasi su mažiau talentingais vaikais, D. Šakalienė pabrėžia, kad jis reikalingas ir itin gabiems vaikams. Bendrąją ugdymo programą praaugę jaunuoliai galėtų skirti daugiau dėmesio asmeniniam tobulėjimui, o ne taikymuisi prie mokyklinės programos.

Kelios lietuviškos mokyklos, kaip, pavyzdžiui, Vilniaus Ozo gimnazija, siūlo nuotolinį mokymąsi. Kaip rašoma šios įstaigos puslapyje, į Lietuvą sugrįžę moksleiviai „gali sėkmingai, nepatirdami atskirties ir nelaikydami privalomo mokomųjų dalykų žinių patikrinimo, tęsti mokymąsi savo rajono, miesto mokyklose“. Mokymosi namuose šalininkai teigia, kad programą baigę jaunuoliai turės laikyti tokius pat brandos egzaminus, kaip ir lankantieji mokyklą, taip pat turės ir tokias pačias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo šalies ir užsienio universitetuose.

Trūksta plačios diskusijos

Tiek nevyriausybininkai, tiek politikai apgailestauja, kad šia tema stinga dialogo viešojoje erdvėje. Nors švietimo sistema išlieka opia problema, žmonės per mažai gilinasi į jos alternatyvas, kaip, pavyzdžiui, mišrų mokymosi modelį – tam tikrus dalykus mokytis mokykloje, kitus – namuose. „Įgyvendindami teisę į švietimą, mes suteiktume daugiau pasirinkimo laisvės tėvams, atsižvelgiant į [vaiko] gebėjimus ir poreikius“, – kovą kalbėjo D. Šakalienė.

Pasak Seimo narės, šiuo metu bandoma atrasti kompromisą tarp tėvų noro išvengti ministerijos kontrolės ir jau anksčiau minėtų saugiklių užtikrinimo. Nevyriausybininkai nepritaria ministerijos siūlymui vaikus leisti mokyti namuose tik gavus privalomą Vaiko gerovės komisijos sutikimą. D. Šakalienės nuomone, būtina vaiką laikyti asmeniu, o ne statistiniu vienetu. „Svarbu surasti protingą pusiausvyrą, nes tikslas bendras – užtikrinti geriausiai vaiko poreikius atitinkantį ugdymo šeimoje variantą“, – sakė politikė.

Šiuo metu Seimas laukia ministerijos išvadų po pirmojo balsavimo. Jas gavus, projektas toliau bus svarstomas Švietimo ir mokslo komitete ir tuomet paskirtas antrajam balsavimui Parlamente.