Žvejai praneša: Biržuose po tiltu per Apaščią – invazinių vėžių knibždėlynas

Invazinis rainuotasis vėžys
Invazinis rainuotasis vėžys
  © Organizatoriai

Naujienomis besidalijantys žvejai pasakoja ir apie, anot jų, keistus vėžius. Esą jie, nepanašūs į įprastus vėžius, tiesiog knibždėte knibžda prie tilto per Apaščią Biržuose.

Pagal vieno vyrų pasakojimą ir matytų vėžių apibūdinimą tai gali būti rainuotieji vėžiai.

Lietuvos vandens telkiniuose gyvena 4 vėžių rūšys. Dvi iš jų – plačiažnypliai ir siauražnypliai – yra saugomos.

Kitos dvi – rainuotieji ir žymėtieji – atgabentos iš Šiaurės Amerikos ir laikomos invazinėmis rūšimis. Kadangi pastarieji vėžiai sparčiai išstumia vietines rūšis, jiems gaudyti netaikomi jokie apribojimai. Be to, rainuotieji ir žymėtieji vėžiai gali platinti pavojingos maro ligos užkratą.

Didelę rainuotųjų populiaciją lemia nereiklumas gyvenamajai aplinkai. Iš visų Lietuvoje gyvenančių rūšių šiems vėžiams mažiausiai rūpi temperatūrų svyravimai, vandens gėlumas, švarumas, slėptuvės ir netgi maistas. Jie aktyvūs visą parą ir visus metus – netgi žiemą.

Aplinkosaugininkų duomenimis, yra tik nedideli ploteliai Zarasų ir Rokiškio rajone, kur vandens telkiniuose negyvena invaziniai vėžiai.


siaure.lt nuotr.

Mokslininkai tvirtina, kad invaziniai vėžiai, kartą įsitvirtinę vandens telkinyje, jį užima visą ir mūsų vietinės vėžių rūšys praranda potencialią buveinę. 

Vadinasi, invazinių vėžių populiacijai Lietuvoje augant, prarandama vis daugiau vandenų plačiažnypliams ir siauražnypliams vėžiams. Jie negali veistis, prasimaitinti ir todėl žūva. 

Tai, kad abi invazinių vėžių rūšys atsparios marui, taip pat reiškia, jog jos yra šios ligos nešiotojai.

Viena iš priemonių, kaip sumažinti invazinių vėžių skaičių, yra jų gaudymas. 

Biržietis žvejys sako žinantis nemažai entuziastų, kurie gaudo tik invazinius vėžius, todėl per kelerius metus galima pastebėti laikiną šių rūšių sumažėjimą.