3 minučių praktika, kuri padės išsaugoti ramybę bet kokioje situacijoje

Nusiraminimas
Nusiraminimas
  © Flickr

Gyvenime vyksta daugybė dalykų, kurie sukelia stresą ir chaosą. Kažkur pasidėjote raktus, dabar niekaip negalite rasti, o jau vėluojate į darbą? Viršininkas reikalauja iš jūsų neįmanomo dalyko? Jums tenka sulaikyti ašaras ir pasakyti vaikui, kad praleisite dar vieną jo pasirodymą mokyklos renginyje?

Tokiais momentais reikalingas patikimas ir efektyvus būdas, kuris padėtų nusiraminti. Kvėpavimo sulaikymo technika, su kuria mes jus supažindinsime, naudojasi operatyvaus reagavimo daliniai, tai yra žmonės, kurie dirba tikrai stresinėmis sąlygomis.

Pavojaus ar galimos grėsmės atveju jūs instinktyviai persijungiate į režimą, kuriame yra dvi veiksmų galimybės: bėgti arba pulti. Mechanizmas „bėgti arba pulti“ užprogramuotas mumyse nuo neatmenamų laikų.

Stresinėje situacijoje organizme įvyksta daug cheminių reakcijų. Jis mobilizuoja visus resursus, kad apsaugotų jus nuo grėsmės (realios arba tariamos). Galbūt jus tamsiame skersgatvyje užpuolė chuliganai, o gal gavote elektroniniu paštu nemalonų viršininko laišką, kuriame jis grasina atleidimu iš darbo? Abiem atvejais jūsų reakcija į stresą bus vienoda. Taip vyks tol, kol jūs neišmoksite sustabdyti šio mechanizmo.

Streso atveju simpatinė nervų sistema duoda signalą antinksčiams. Jie pradeda gaminti katecholaminus, adrenaliną ir noradrenaliną. Dėl to širdis ima pašėlusiai daužytis, pakyla arterinis spaudimas, o kvėpavimas pagreitėja. Vyzdžiai išsiplečia, oda parausta. Ypač pavojingais atvejais taip pat įsitempia raumenys. Organizmas pasiruošia bėgti nuo pavojaus.

Šiuolaikiniame pasaulyje yra tiek daug įvairiausių streso provokatorių, kad mes beveik niekada nebūname ramybės būsenos.

Net po nedidelės stresinės situacijos organizmui reikia iki 45 minučių, kad sugrįžtų į pusiausvyros būseną. Štai kodėl kvėpavimo pratimas, kurio išmokysime, tiesiogine prasme gali išsaugoti jums gyvybę. Jūs galite išmokti reaguoti į stresą tarytum vienuolis, daugybę metų praktikavęs meditaciją.

Kaip veikia ši technika?

Kartais šis metodas vadinamas „kvėpavimo dėžutėje“ technika. Kad pakeistumėte savo fiziologinę reakciją į stresą, iš principo galite praktikuoti bet kokią gilaus kvėpavimo rūšį.

Kas įvyksta po kelių gilaus kvėpavimo minučių? Gilaus kvėpavimo atveju (kai iškvėpimas trunka dvigubai ilgiau už įkvėpimą) stimuliuojamas klaidžiojantis nervas. Jis pasiunčia smegenims signalą atjungti simpatinę nervų sistemą ir įjungti parasimpatinę nervų sistemą. Pastaroji yra atsakinga už poilsį, atsipalaidavimą, ramybę ir virškinimo procesą. Jai įsijungus, blokuojamas adrenalino išskyrimas ir išjungiamas mechanizmas „bėgti arba pulti“.

Smegenys vėl gali priimti racionalų sprendimą, nes jų koncentracija atsipalaiduoja. Alfa bangos, kurios kyla dėl gilaus kvėpavimo, sudaro „pozityvo kilpą“. Dėl to atsikuria harmoninga pusiausvyra tarp kūno ir proto.

Tokiais momentais į galvą šauna puikios naujos idėjos, sustiprėja kūrybingumas. Tai padeda sukurti kažką iš nieko. Kada jums to labiausiai reikia? Žinoma, kritiškos ir stresinės situacijos atveju.

Kaip naudoti gilaus kvėpavimo techniką?

Galima pradėti nuo „dėžutės kvėpavimo“, o paskui keisti įkvėpimų ir iškvėpimų trukmę.

„Dėžutės kvėpavimo“ technika yra paprasta. Iš pradžių panaudodami diafragmą įkvėpkite per 4 skaičius, po to lėtai iškvėpkite taip pat per 4 skaičius. Būtinai įsitikinkite, kad jūsų nugara yra tiesi, nes reikia maksimaliai pripildyti plaučius oro.

Jeigu sėdite tokioje pozoje, kai pečiai maksimaliai pakelti link ausų, kvėpuoti teisingai nepavyks. Veikiausiai tokioje pozoje kvėpavimas, atvirkščiai, provokuos stresą. Reakcija „bėgti arba pulti“ išliks, nes kvėpuosite paviršutiniškai kaip stipraus susijaudinimo momentais.

Kai įsisavinsite šią paprastą techniką, galėsite pakeisti kvėpavimo ritmą: įkvėpkite per 4 skaičius, o iškvėpkite per 8. Paskui keiskite santykį į 8:16, 10:20, 22:44 ar net 30:60.

Iš tikrųjų, kad pajustumėte gilaus kvėpavimo poveikį, visai nebūtina siekti tokio aukšto lygio. Užtenka išmokti sąmoningai valdyti savo kvėpavimą stresiniais momentais. Jeigu įsisavinsite šią techniką, jau negalėsite taip smarkiai nervintis kaip anksčiau.

Viskas labai paprasta. Užtenka kelių minučių, kad atgautumėte ramybės būseną.

Šaltinis: kluber.com