Istorijos iš pragaro: kaip sėkmė leido išgyventi rugsėjo 11-osios išpuolius

Rugsėjo 11-osios išpuoliai Niujorke
Rugsėjo 11-osios išpuoliai Niujorke
  © SCANPIX
Alfa.lt
2019-09-11 18:39

2001 m. rugsėjo 11 d. – viena kruviniausių datų JAV istorijoje. Tą dieną teroristinė organizacija „Al-Qaida“ suorganizavo virtinę išpuolių, iš kurių pats įsimintiniausias – dviejų komercinių lėktuvų įsirėžimas į Niujorke stovėjusius Pasaulio prekybos centro dangoraižius. Žuvo 2992 žmonės, o dar per 6 tūkst. buvo sužeista.

Daugeliui amerikiečių ši diena giliai įsirėžė į atmintį. Ne vienas, buvęs netoliese ar per plauką likęs gyvas, ir šiandien gali papasakoti, kas jiems padėjo išsigelbėti. Portalas „The Atlantic“ pateikė porą Garretto M. Graffo surinktų istorijų iš jo knygos „The Only Plane in the Sky: An Oral History of 9/11“.

Josephas Lottas, tuo metu dirbęs pardavimų vadybininku „Compaq computers“ įmonėje, išgyveno vieną žiauriausių dienų JAV istorijoje, nes mėgo „meniškus kaklaraiščius“, išmargintus įvairių žymių meno kūrinių vizualizacijomis. 

„Šis mano pomėgis prasidėjo dar 9-ame dešimtmetyje. Aš dievinu impresionizmo stiliaus paveikslus ir kaklaraiščius su jų atvaizdais naudoju kaip šviečiamąją priemonę: užsirišu kaklaraištį, nueinu prie savo trijų dukrų ir klausiu, kurio menininko šie paveikslai yra, o jos turi atsakyti, ar tai Vincento van Gogho, ar Claude'o Monet kūriniai“, – pasakojo J. Lottas.

Tą lemtingą rytą jis, prieš susitikdamas su savo kolegomis pusryčių, užsivilko žalius marškinius, su kuriais ketino eiti į dangoraižyje turėjusią vykti konferenciją. Tačiau bepusryčiaujant jo kolegė Elaine Greenberg, kuri visai neseniai atostogavo Masačusetse, padovanojo jam kelionės metu įsigytą kaklaraištį su C. Monet paveikslo vizualizacija.

„Jis buvo raudonai mėlynas. Mane gan sujaudino tokia dovana. Pasakiau jai, kad tai tikrai graži dovana ir ketinu jį specialiai užsirišti konferencijai. Ji atrėžė: tikrai ne su tokiais marškiniais. Negali derinti raudonai mėlyno kaklaraiščio su žaliais marškiniais“, – pasakojo tragišką įvykį išgyvenęs vyras.

Taigi, pasibaigus pusryčiams, jo kolegos patraukė į šiaurinio dangoraižio 104 aukšte buvusią „Pasaulio lango“ (angl. „Windows on the World“) salę, o jis grįžo į viešbutį pasikeisti marškinių. J. Lottas išlygino savo baltus marškinius, užsivilko juos ir patraukė link dangoraižio, o belaukdamas lifto pajuto smūgį. Tai lėmė, kad jis išsigelbėjo. Deja, kaklaraištį padovanojusi Niujorke finansų konsultante dirbusi E. Greenberg tokia sėkme pasidžiaugti negalėjo. 


Rugsėjo 11-osios išpuoliai Niujorke

Rugsėjo 11-osios išpuoliai Niujorke© SCANPIX

Pasak žmonių išgyvenimus į knygą surinkusio G. M. Graffo, jį stebina faktas, kokią įtaką gyvybės ir mirties klausimu gali turėti paprasčiausias atsitiktinumas. Mes kasdien priimame daugiau nei tūkstantį įvairiausių sprendimų, kurie mums nė nežinant gali tapti paskutiniai: kokį skrydį pasirinkti, kokiu liftu kilti, ar sustoti prieš darbą kavos.

Pavyzdžiui, tragedijos išvakarėse amerikietiškojo futbolo komandos „New York Giants“ rungtynės Denveryje užsitęsė, o tai lėmė, kad daugybė žmonių kitą dieną vėlavo į darbą ir nespėjo į paskutinius dangoraižių liftus, kilusius į viršų. Kiti išgyveno, nes beisbolininkas Rogeris Clemensas turėjo mesti kamuoliuką, lėmusį 20-ąją „Yankees“ pergalę namų varžybose. Nors žaidimą nutraukė lietus, dar prieš tai tokie žmonės kaip Roy Bellas nukėlė rytinius susitikimus iš 8 val. ryto į 8.45 val. Štai „Pasaulio lange“ dirbęs virtuvės šefas Michaelis Lomonaco pavėlavo į darbą, nes sustojo nusipirkti naujų akinių, o jo 72 bendradarbiai tuo metu žuvo katastrofoje.

Jaredas Kotzas, kuris taip pat turėjo dalyvauti „Pasaulio lange“ vykusioje konferencijoje, nerimavo, kad jo kolegai trūko vienos publikacijos, o šis pasisiūlė nuvykti atgal į jų biurą ir tą publikaciją paimti. „Cantor Fitzgerald“ įmonėje dirbęs brokeris Davidas Kravette nusileido iš dangoraižio dėl to, kad jo klientas pamiršo savo asmens dokumentą ir apsauga jo nepraleido. Įprastai jis tokiais atvejais siųsdavo savo padėjėją, tačiau ji buvo 8,5 mėnesio nėščia, taigi pagalvojo, kad taip padarys jai paslaugą. Kita tos pačios įmonės darbuotoja Monica O’Leary buvo atleista iš darbo likus mažiau nei 24 val. iki įvykio – galiausiai ji buvo priimta atgal, nes visi Žmogiškųjų išteklių departamento darbuotojai žuvo per katastrofą.

Savo sėkmės istorijomis galėtų pasidalyti ne tik dirbę Niujorke, bet ir užgrobtais lėktuvais turėję skristi žmonės. Nicholas Reihneris po atostogų Maine turėjo skristi atgal į namus Los Andžele, tačiau žygio metu išsisuko kulkšnį, todėl pavėlavo į skrydį. Komikas Sethas MacFarlane‘as, žinomas kaip animacinio serialo „Šeimos bičas“ (angl. „Family Guy“) kūrėjas, po savo pasirodymo Rod Ailande turėjo skristi namo, tačiau kelionių agentas klaidingai užrašė skrydžio laiką, ir jis keliomis minutėmis pavėlavo į lėktuvą.

Net ir gelbėjimo darbai neapsiėjo be sėkmės momentų. Gaisrininkų kuopa, vadovaujama kapitono Jay Jonaso, išgyveno dangoraižio griūtį, nes evakuacijos metu staiga nusprendė sustoti, kad išgelbėtų Josephine Harris. Tai lėmė, kad jie atsidūrė saugioje vietoje nuo griuvėsių.

Tačiau atsitiktinumai lėmė ne tik išgyvenimą, bet ir mirtį. Rugsėjo 10 d. turėjęs vykti Jeremy Glicko skrydis buvo nukeltas, todėl vyras sugalvojo jį pakeisti į „United Airlines“ 93 skrydį kitą dieną. Skrydžio palydovė Betty Ong dirbo viename iš lėktuvų, nes norėjo nuvykti aplankyti savo sesers ir kartu suplanuoti atostogas Havajuose. Tarptautinio verslo konsultantė Melissa Harrington Hughes buvo vienos dienos išvykstamojoje komandiruotėje viename iš sugriuvusių dangoraižių – bet kuriuo kitu metu suorganizuota išvyka būtų lėmusi jos išgyvenimą. 24 metų išdirbęs gaisrininkas leitenantas Mike‘as Warchola, tą dieną užkopęs iki pat šiaurinio pastato 40 aukšto, buvo pateikęs prašymą išeiti į pensiją ir jau kitą dieną būtų buvęs laisvas.

Šie gan paprasti pasirinkimai, kelionių planai ar neįprasti sprendimai tą dieną lėmė, kas gyvens, o kas mirs. Galima teigti, kad visa pasaulyje galiojanti tvarka mus tarsi pastato į tam tikrus lemties rėmus, kurie kontroliuoja visus mūsų pasirinkimus, o iš jų ištrūkti šiais laikais beveik neįmanoma.