NSGK siūlo tirti ir I. Rozovos ryšius, ir informacija disponavusių politikų veiksmus
Papildyta 13.29

Irina Rozova
Irina Rozova
  © Paulius Peleckis

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo tirti ir Seimo narės Irinos Rozovos ryšius su rusų diplomatais, ir informacija apie tai disponavusių politikų veiksmus.

Seimo komitetas trečiadienį bendru sutarimu patvirtino klausimus, kurie bus teikiami Seimui kaip būsimo parlamentinio tyrimo dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui projektas.

„Šiandien galutinai apsisprendėme, keliami klausimai dėl I. Rozovos ryšių ir veiksmų, kurie galimai kėlė rizikas nacionaliniam saugumui, antras klausimas – ar užtenka informacijos apkaltos procesui pradėti“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė NSGK pirmininkas valstietis Dainius Gaižauskas.

„Kitas objektas – kodėl nesuveikė prevencinė sistema Seime, t. y. politikai, kurie gavo informaciją nuo pat pradžių, prieš pusantrų metų, nesiėmė veiksmų, taip pat dėl galimo manipuliavimo žvalgybine informacija, dėl ko galėjo kilti grėsmė nacionaliniam saugumui“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Pasak komiteto vadovo, nutarimo projektas dėl tyrimo gali būti pateiktas jau ketvirtadienį, jei bus spėta jį laiku registruoti.

Opozicijos atstovų iniciatyva į nutarimo projektą buvo įtraukti siūlymai, kad atlikdamas tyrimą komitetas įvertintų ne tik VSD raštą skaičiusių, bet ir pagal pareigas galėjusių su juo susipažinti, bet to nepadariusių politikų vaidmenį šioje istorijoje.

Opozicijos atstovai teigė, jog to nepadarius tyrimas bus nukreiptas susidoroti su oponentais.

„Dabar daugiau susifokusuota į kerštą ir politinių oponentų bei opozicijos persekiojimą, ir šiandien mes matėme bandymą sufokusuoti tyrimą konkrečiai į opozicijos narius, ir tik po opozicijos protesto buvo nuspręsta daryti objektyvų tyrimą“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė valstiečius palikęs buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad pagal naują projekto redakciją „bus įvertintos visos aplinkybės, ne tik tie, kurie skaitė ir darė savo darbą, bet ir tie, kurie su slapta informacija nesusipažino ir dėl to, galbūt ir tikslingai, nesiėmė veiksmų“.

Pritarus Seimui, NSGK būtų pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos veiklos ir ryšių galbūt keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Siūloma, kad tyrimas būtų atliktas iki lapkričio 6 d.

Komitetas taip pat vertintų, ar tinkamai į gautą Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją reagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tuometinis NSGK vadovas V. Bakas, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama.

Siūloma atsakyti, ar to fakto, jog I. Rozova galbūt bandė nuslėpti ryšius su Rusijos diplomatais ir suklaidinti VSD pareigūnus, kad gautų leidimą dirbti su slapta informacija, pakanka inicijuoti jai apkaltą.

Komitetas aiškintųsi, kokius sprendimus dėl VSD informacijos apie I. Rozovą priėmė V. Pranckietis ir su medžiaga susipažinę Seimo nariai, ar tie sprendimai buvo „savalaikiai ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.

Būtų tiriama, ar minima medžiaga nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių tikslų, jei būtų nustatyta netinkamo naudojimo atvejų – ar pakanka duomenų pradėti apkaltą politikams, kurie, susipažinę ar laiku nesusipažinę su VSD medžiaga, nepriėmė reikiamų sprendimų.

NSGK nusprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais, kai susipažino su 2018 m. sausį Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui išsiųsta VSD pažyma apie parlamentarę. Dokumente rekomenduojama neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui. I. Rozova yra šios partijos narė.

Anot Saugumo departamento, skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptartos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Žvalgybos duomenimis, I. Rozova prieš aštuonerius metus bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, taip pat rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 m. išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.