M. Adomėnas siūlo Vilniuje pakabinti atminimo lentą lenkų herojui W. Pilecki

Witold Pilecki
Witold Pilecki
  © Interneto nuotr.
Alfa.lt
2019-09-11 12:30

Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas pateikė idėją – sostinėje pakabinti atminimo lentą Vilniuje augusiam karinio lenkų pogrindžio didvyriui Witoldui Pilecki, kuris dalyvavo pasipriešinime nacių valdžiai ir savo noru buvo patekęs į nelaisvę Aušvico koncentracijos stovykloje.

Patekęs į nelaisvę W. Pilecki rinko informaciją apie nacių teroro aparatą ir lageryje organizavo pasipriešinimą bei pabėgimus.

Asmeninėje feisbuko paskyroje M. Adomėnas rašė, jog apie W. Pilecki sužinojo skaitydamas žurnalą „The Spectator“.

„Akį patraukė didelis, per visą puslapį, portretas: iš senos spalvintos nuotraukos žvelgė jaunas karininkas – šviesiaplaukis, mėlynų akių, taisyklingų bruožų; iš veido galėtų būti lietuvis, tik antsiuvai ir ordinai – lenkiški.

Witold Pilecki (1901–1948) – naujos, birželio mėnesį išėjusios Jacko Fairweatherio, buvusio „Washington Post“ karo žurnalisto, knygos herojus ir legendinis didvyris, apie kurį nežinojau. O turėčiau“, – rašė M. Adomėnas.

Lietuvos parlamentaras pridūrė, jog mąstydamas apie pastarųjų savaičių įvykius dėl Jono Noreikos atminimo lentos jis sugalvojo, jog reikėtų sostinėje pakabinti atminimo lentelę W. Pilecki – vienoje iš vietų, su kuriomis jis buvo susijęs.

Manau, kad Vilnius turėtų didžiuotis, kad buvo miestas, kur augo ir brendo tikras didvyris – W. Pilecki.
– M. Adomėnas


Mantas Adomėnas

Mantas Adomėnas© Edvard Blaževič

„Pats žinojimas apie šį asmenį, apie jo žygius įneša tam tikrą proporcijos jausmą – atidaro langą ir įleidžia dienos šviesos į kambarį, kuriame viskas baigė paskęsti tiesą temdančiuose kivirčuose dėl pilkos spalvos atspalvių.

Teigiama, kad 1941-ųjų rugpjūtį Šiaulių apskrities viršininkas negalėjo žinoti, kas laukia į getus suvaromų žydų. O mes tiesiog pagerbkime žmogų, kuris 1940-ųjų rugsėjį pats savo noru pasidavė į Aušvicą, kad išsiaiškintų, kas vyksta nacių konclageriuose.

Sako, kad pasirašyti žydų perkėlimo į getą ir jų turto konfiskavimo įsakymą yra nieko tokio, moraliai pateisinamas veiksmas. Net ir tada, kai pasirašiusiojo pirmtakas atsistatydino iš pareigų, nes jam tie nacių įsakymai visiškai neatrodė it’s only business, alles in Ordnung. O mes išreikškime pagarbą žmogui, kuris nebijojo matyti to, ką mato, ir rizikavo gyvybe, kad parašytų pirmą išsamų liudininko raportą iš žydų sistemingo naikinimo vietos.

Galų gale, pagerbkime žmogų, kuris kariavo ne sudarinėdamas popierinius pasipriešinimo planus ir skirstydamasis dar šūvio neiššovusios kariuomenės laipsnius, o realiai kovojo ginklu, kovojo net ir lageryje, ir kovojo kiekvieną akimirką, kai iš jo ištrūko.

Manau, kad Vilnius turėtų didžiuotis, kad buvo miestas, kur augo ir brendo tikras didvyris – Witoldas Pilecki. Kuo daugiau apie jį – ir tokius kaip jis – žinosime, tuo geriau mokėsime atpažinti heroizmą. Tikrą heroizmą“, – rašė M. Adomėnas.

Visą M. Adomėno pasisakymą rasite čia: