Iš V. Šapokos – įspėjimai dėl ekonominių grėsmių ir atlyginimų augimo

Finansų ministerijos prognozės
Finansų ministerijos prognozės
  © Ministerija
Alfa.lt
2019-09-11 11:29

Finansų ministerija atnaujino ekonominės raidos scenarijų 2019–2022 m. – numatomas Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimas, vartojimą palaikys stipri gyventojų perkamoji galia, darbo užmokestis viešajame sektoriuje augs sparčiau nei privačiame, infliacija išliks nuosaiki.

„Lietuvos ekonomikos augimas tęsiasi, tačiau svarbu matyti bendrą vaizdą, grėsmes ir galimybes. Įtampos globalioje ekonomikoje ir išaugęs tarptautinis politinis ir ekonominis neapibrėžtumas rodo, kad turime didinti Lietuvos ekonomikos atsparumą neigiamoms išorės grėsmėms. Vidutiniu laikotarpiu ir toliau turime apdairios fiskalinės politikos priemonėmis stiprinti biudžeto rezervus“, – atnaujintą ekonominės raidos scenarijų komentuoja finansų ministras Vilius Šapoka.

Vidaus paklausa bus pagrindinis augimo veiksnys – vartotojų lūkesčiai istorinėse aukštumose

Įvertinus pirmojo pusmečio Lietuvos ekonominės raidos rezultatus, 2019 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidintas iki 3,7 proc. Lietuvos BVP pokyčio įverčiai 2020­­­–2022 m. išliko nepakitę. BVP pokytis 2020 m. galėtų sudaryti 2,4 proc., o 2021–2022 m. stabilizuotis ties 2,3 proc.

Vidaus paklausa vidutiniu laikotarpiu turėtų išlikti esminiu Lietuvos ekonomikos varikliu. Ją skatins Vyriausybės sprendimai, susiję su gyventojų pajamų didinimu, paskatų investuoti stiprinimu, tiesioginių užsienio investicijų ir ES finansinės paramos lėšomis finansuojamų investicijų projektų įgyvendinimu.

Tarptautinė aplinka: daugėja rizikų

Ekonominės raidos scenarijaus sudarymo metu išorės aplinka išliko nestabili, o neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų ir politinių sprendimų dėl tarptautinės prekybos ir „Brexit“ neišnyko. Nors naujausiose tarptautinių institucijų prognozėse nekeičiama nuostata, kad globali ekonomika 2020 m. turėtų atsigauti, šis numatomas atsigavimas trapus, paremtas prielaidomis, kad įtampa tarptautinės prekybos srityje nestiprės ir bus išvengta chaotiško „Brexit“. Todėl išlieka rizika, kad Lietuvos ekonomikos perspektyva gali būti prastesnė, nei numatyta šiame scenarijuje.

Ekonomikos augimą palaikys vidaus paklausa

Padėtis darbo rinkoje darbuotojams visą vidutinį laikotarpį išliks palanki. Nors pastaruoju metu pagerėjo migracijos tendencijos – 2019 m. pirmąjį pusmetį į Lietuvą atvyko daugiau gyventojų, nei išvyko iš šalies, dėl natūralios gyventojų kaitos, darbingo amžiaus gyventojų skaičius šalyje mažės visą vidutinį laikotarpį, todėl darbdavių konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų turėtų išlikti. Atvykusieji į šalį padidino darbo jėgos pasiūlą ir sumažino pastaraisiais metais susiformavusią įtampą darbo rinkoje bei sudarė sąlygas tvariau augti darbo užmokesčiui privačiame sektoriuje.

Vidutiniu laikotarpiu darbo užmokesčio (DU) pokyčius šalies ūkyje iš esmės lems Vyriausybės vykdoma viešojo sektoriaus darbo užmokesčio politika, sprendimai dėl minimalios mėnesinės algos pokyčio ir verslo siekis pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.

Vidutinio mėnesinio bruto DU pokytis šalyje 2019 m. sudarys 8,3 proc. Tai 0,3 procentinio punkto spartesnis DU augimas, nei buvo numatytas 2019 m. pavasarį, o 2020 m. – 7,4 proc. (1 procentiniu punktu spartesnis augimas).

Trumpojo laikotarpio DU pokyčio įverčiai padidinti atsižvelgus į vyriausybės sprendimus dėl minimalios mėnesinės algos pokyčio ir viešojo sektoriaus DU politiką. Kaip ir šių metų pavasarį, numatome, kad lėčiau augant ekonomikai DU augimo tempas sulėtės ir 2021 m. sudarys 5,8 proc., 2022 m. – 5,5 proc. Gyventojų pajamos vidutiniu laikotarpiu augs sparčiau nei kainos, todėl namų ūkių perkamoji galia vidutiniu laikotarpiu išliks stipri.

Infliacija išliks nuosaiki

Pasaulinių naftos kainų pokyčiai ir tebevykstantis paslaugų kainų artėjimo prie ES vidurkių (konvergencija) procesas vidutiniu laikotarpiu išliks esminiais infliacijos pokyčius lemiančiais veiksniais.

Vidutinė metinė infliacija šalyje 2019 m. sudarys 2,4 proc., tai 0,2 procentinio punkto daugiau, nei numatyta šių metų kovą, o 2020 m. – 2,3 proc. (atitinkamai 0,1 procentinio punkto daugiau). Vidutinė metinė infliacija apskaičiuota pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI).

Projekcija padidinta atsižvelgus į 2019 m. pirmojo pusmečio DU ir maisto produktų kainų kilimo tendencijas ir pasikeitusias technines prielaidas dėl pasaulinių naftos kainų. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais kainų pokyčio tempas nuosaikiai mažės, tačiau išliks gana artimas šiuo metu stebimam tempui ir 2021 m. sudarys 2,1 proc., o 2022 m. – 2 proc.

Lietuvos eksportuotojų laukia iššūkiai – jiems vidutiniu laikotarpiu teks taikytis prie kintančių ekonominių aplinkybių, tęsti investicijas siekiant didinti konkurencingumą, valdyti valiutų riziką, priimti sprendimus, mažinančius gamybos sąnaudas ir didinančius veiklos efektyvumą.