Atjaunėjusi Rūdaičių kaimo bendruomenė stojo prieš mobiliojo ryšio bokštą: pasieksim ir Seimą

Mobiliojo ryšio bokštas
Mobiliojo ryšio bokštas
  © SCANPIX

Rūdaičių kaimo gyventojai prieštarauja, kad jų gyvenvietėje Vilniaus viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ statytų telekomunikacijų ryšio bokštą.

Kreipsis, kur tik įmanoma

„Mūsų bendruomenė aktyvi, tačiau pasiūlymus projektuotojui Vilniaus bendrovei „InComSystems“, ypač dabar, kai dėl mokslo metų pradžios rūpesčių ir taip pilna, raštu turime pateikti per labai trumpą laiką. Tą pačią dieną 18 val. jau esame kviečiami į rajono savivaldybėje įvyksiantį viešą susirinkimą“, – teigė rūdaitiškės mama ir dukra Vilma Songailienė ir Lina Varapnickė.

„Vyresniajai rūdaitiškių kartai atstovaujanti mano mama nelabai tiki, kad žmonių nuomonė bus išgirsta, o aš, kaip ir kiti jauni žmonės, turiu vilties, kad laimės demokratija“, – sakė Lina. 

Abi moterys į redakciją užsuko nešinos peticija su Rūdaičių gyventojų parašais. Iki prasidėsiant projekto svarstymui, šią peticiją perduos rajono savivaldybei, ryšio bokšto projektuotojams bei statytojams. 

„Visais varpais skambinsim, jei reikės, ir Seimą pasieksim“, – sakė jos. 

Vietos bendruomenės skaičiavimu, atstumas nuo planuojamo statyti ryšio bokšto iki artimiausio gyvenamojo namo – apie 300 metrų. Gyventojų manymu, elektromagnetinė spinduliuotė kenks jų, jų vaikų sveikatai. 

Peticiją pasirašiusieji apgailestavo, kad, užuot rūpinantis žmonių gerove, pirmenybė suteikiama verslo įgeidžiams – kaip padidinti pagrindinių tinklo operatorių ryšio stiprumą toje vietoje, kuri ir taip patenka į stipraus judriojo ryšio tinklų zoną.

„Mūsų bendruomenė turi teisę neįsileisti bokšto, dėl kurio dar ir nekilnojamojo turto vertė gyvenvietėje kristų“, – neabejojo moterys. 

Anot jų, buvo skubama rinkti gyventojų parašus, įsiprašyti ir į praėjusį ketvirtadienį įvykusį rajono tarybos posėdį, tačiau pristabdė nustatyta tvarka: klausimas turėjo būti iš anksto pateiktas, išdiskutuotas komitetuose ir įtrauktas į rajono tarybos posėdžio darbotvarkę. 

Pašnekovių žiniomis, apie Rūdaičių bendruomenės problemą savo vadovaujamą Kaimo reikalų ir ekologijos komitetą yra informavusi Vitalija Valančiutė. Į ją buvo kreiptasi kaip į Seimo narės Levutės Staniuvienės padėjėją, kuriai irgi prašė perduoti peticiją.

Žinią atnešė paštininkė

„Kaimo paštininkės išdalyti informaciniai lapeliai apie numatomą mūsų gyvenvietėje, ant kalvos netoli Nagarbos kalno, statyti pagal kategoriją ypatingu vadinamą statinį buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Kaimynai puolėm vieni kitiems skambinti, klausinėti, kas ir kaip“, – pasakojo sodyboje, esančioje už 300 metrų nuo Nagarbos kalno, gyvenanti Dalia Breiterienė. 

Kaip tik šiomis dienomis prenumeruojamame žurnale rūdaitiškė teigė perskaičiusi straipsnį apie tai, kad Briuselis jau blokuoja pažangesnę mobiliųjų ryšių tinklo plėtrą, kadangi neaiškus poveikis žmonių sveikatai. Plėtrą stabdo ir Nyderlandai, ir Šveicarijos kantonai, ir kai kurios Amerikos valstijos.

„Nežinau, kodėl mes, lietuviai, visą šlamštą visada skubam sugriebti pirmieji?“ – retoriškai klausė D. Breiterienė. 

Jos žodžiais, Rūdaičiai dar niekada nebuvo tokie atjaunėję, kaip pastaruoju metu. 

„Mūsų Alyvų gatvėje vargu ar rasi namą, kuriame nekrykštautų mažamečiai vaikai: kai kuriose šeimose auga po du, kai kuriose – po vieną, kai kuriose nuolat vieši anūkai, vieną naujagimį taip pat savo gatvėje turime. 

Kodėl niekam nerūpi jų ateitis? Juolab kad oficialiai skelbiama: elektromagnetinė spinduliuotė iš mobiliojo ryšio antenos gali pakenkti sveikatai“, – sakė ji.


pajurionaujienos.com nuotr.

Rūdaitiškiai Lina Varapnickė su sūnumi Matu (iš kairės), Vilma Songailienė, Dalia Breiterienė ir Vytautas Songaila sodyboje, nuo kurios atsiveria kalva. Ant jos ketinama statyti modernų telekomunikacijų ryšio bokštą.

Kam rūpi verslai, kam – gyvenimai

Rūdaičiai ir Žibininkai – kaimai kaip broliai dvyniai, gyventojai vieni kitus pažįsta.

„Žinom ir tuos, kurie Žibininkuose nuo vėžio išmirę. Ar gali taip sutapti, kad gatvėje būtų 8 namai, o penkiuose nuo vėžio mirtų gyventojai?“ – svarstė pašnekovės, įsitikinusios, kad klastinga liga žmones užklupo nuo per didelės spinduliuotės. 

Esą ne be reikalo ir Žibininkuose gyvenanti Genutė Šunokienė maždaug prieš dešimtmetį per visą respubliką dėl to vėjus kėlė.

„Tai – praeitis. Pas mus ramu, apsivalėm: pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, galingiausią operatorių iš kaimo išvijom, o atokiau esančios antenos nekenkia – pati turiu prietaisą spinduliuotei matuoti, pasitikrinu – viskas gerai. Dabar tegu rūdaitiškiai pasijudina. Kai aš ant kojų kėliau, mažai kas padėjo“, – apmaudo neslėpė G. Šunokienė. 

Tačiau pašnekovė įsitikinusi: susitelkti turi ne pavieniai kaimai, o visa Lietuva. Esą dabar visuomenė miega, o kol miega, rankoves raitojasi tie, kuriems verslas ir pinigai galbūt svarbiau negu žmonių sveikata. 

Kad būtų galima įdiegti naujas technologijas ryšio operatorių iniciatyva, buvo dešimteriopai padidinta elektromagnetinės spinduliuotės norma: anksčiau kvadratiniame centimetre buvo leidžiama 10 mikrovatų, o nuo 2014-ųjų –100 mikrovatų.

Pasak projektavimo konkursą laimėjusios bendrovės „InComSystem“ direktoriaus Romualdo Degučio, visoje Lietuvoje planuojama pastatyti 180 ryšio bokštų, 60 jų projektus, kuriuos ruošiamasi įgyvendinti Vakarų regione, parengė jo vadovaujama įmonė.

„Man išties nesuvokiama: valstybė duoda dovaną kaimui, o jis jos atsisako“, – iš „Pajūrio naujienų“ sužinojęs apie rūdaitiškių pasipriešinimą, stebėjosi R. Degutis. 

Anot jo, siekiama, kad kiekvienas namų ūkis turėtų naujos kartos interneto ryšį, užtikrinantį 30 megabaitų duomenų perdavimo greitį. Tai – projektas, kurį 25 metus finansuos ES. 

Įvairiose šalies savivaldybėse kas savaitę po 6–7 kartus vyksta viešinameji susirinkimai, į kuriuos nuomonę išsakyti kviečiami gyventojai. 

„Iš 20 rajonų tik dviejuose – Skuodo ir Joniškio – dėl svarių argumentų sulaukėme prašymų bokštą statyti kitoje vietoje, negu buvome numatę“, – sakė R. Degutis.

Jo teigimu, Rūdaičiuose parinkta vieta ant kalvos – ideali, niekam netrukdo, o modernus internetas veiks 5 km spinduliu. 

Direktorius paaiškino, kad ypatingaisiais statiniais vadinami bokštai, kurių aukštis – per 30 metrų. Rūdaičiuose ketinama statyti 60 metrų bokštą. Pašnekovo nuomone, vien mobiliuoju ryšiu pasiskambinti greit nepakaks, ūkininkai taip pat turėtų pagalvoti, kaip ateityje jie galės valdyti vis labiau įsigalinčią išmaniąją techniką. 

„Labai gerai, kad valstybė dabar tiek dėmesio skiria kaimui“, – neabejojo R. Degutis.

Tačiau Rūdaičių medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Laima Narvilienė neabejojo, kad toks dėmesys susikerta su Lietuvos Vyriausybės siekiu skatinti jaunas šeimas kurtis kaime. Alyvų gatvė Rūdaičiuose – neužbaigta, galėtų iškilti naujas kvartalas, bet nesaugioje zonoje gyventi juk niekas nenorės. 

„Mes nesame prieš modernias technologijas, bet kam brautis į kaimą? Bokštas galėtų būti statomas atokiau“, – įsitikinusi ji. 

L. Narvilienė atviravo perskaičiusi ne vieną mokslinį straipsnį apie tai, kad antenų skleidžiamos elektomagnetinės srovės žmogaus sveikatai kenkia.

„Kretingos rajono savivaldybė turėtų apginti viešąjį interesą. Gyventojai, kiek girdėjau, nusiteikę karingai – jei reikės, kreipsis ir į teismus“, – sakė L. Narvilienė.